Europinius standartus atitinkantis kempingas Nemirsetoje pirmuosius svečius pasitiko praėjusių metų birželį. Nors objekto savininkė – Palangos miesto savivaldybė – koncesininko iki vasaros sezono pradžios nebuvo suradusi, kempingą trumpalaikei nuomai perėmė verslininkai. Prabėgus metams, situacija grįžo į pradinę padėtį: ilgalaikio koncesininko paieškos tęsiasi, iš naujo ieškomi ir trumpalaikiai nuomininkai.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Savivaldybės taryba nusprendė viešo konkurso būdu išnuomoti kempingą iki rugpjūčio 31 dienos (su galimybe nuomos sutartį pratęsti mėnesiui). Pritarta ir nuomos mokesčiui – 3200 eurų per mėnesį.

Laikinai kempingo paslaugas galintys teikti verslininkai perims visą jo plotą (du maisto gaminimo bei tiek pat sanitarinių higienos pastatų, dvi pavėsines, krepšinio bei teniso aikšteles, kitus statinius). Nuomininkai bus atsakingi už visą kempingo teritoriją, joje esančių statinių priežiūrą bei įsipareigos teikti Savivaldybei informaciją apie lankytojų bei įdarbintų žmonių skaičių.

Nuoma ir vilioja, ir atstumia

Pernai kempingo trumpalaike nuoma buvo susidomėjusi VšĮ „Mažoji fiesta“. Jos direktorius Valdas Puidokas tąsyk tikėjo, kad galimybe apsistoti moderniame kempinge susidomės ne tik lietuviai, o ir užsienio svečiai. Verslininkas žadėjo čia vykdyti daug pozityvių projektų.

Tačiau šiemet VšĮ „Mažoji fiesta“ nuomotis Palangos kempingo neskuba. Savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos Ramunės Olšauskaitės-Urbonienės duomenimis, verslininkų lūkesčiai nepasiteisino.

„Mes paskaičiavome, kad nuomininkai turėjo pelno ir galėjo likti patenkinti. Tačiau jie sako kitaip, – aiškina specialistė. – Šiais metais Savivaldybė, kol vyksta kempingo koncesijos konkurso procedūros, skelbia naują trumpalaikės nuomos konkursą. Tam yra gautas VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ sutikimas“.

V. Puidokas šią savaitę dar nieko nebuvo girdėjęs apie naujai organizuojamą kempingo nuomos konkursą ir nesėkme pasibaigusias koncesininko paieškas.

„Ačiū už geras naujienas, bet abejoju, ar šiemet tokios veiklos imsimės, – išgirdęs apie ketvirtadienį priimtus Tarybos sprendimus, „Vakarinei Palangai“ sakė VšĮ „Mažoji fiesta“ vadovas. – Praėjusi vasara Palangai apskritai nebuvo dėkinga. Be to, veiklą pradėjome gerokai per vėlai – tik gegužės pabaigoje. Net ir dabar ieškoti potencialių klientų jau būtų vėloka, juk turistai savo keliones planuoja rudenį. Ypač tai apsakytina apie vokiečius ar skandinavus, kurie ketina apkeliauti Baltijos šalis. Jie mėgsta iš anksto žinoti, kur konkrečiu laiku galės apsistoti. Patikėkite, šis informacinės sklaidos darbas yra labai svarbus, reikalaujantis atkaklumo“.

Pašnekovas sako iš praėjusios vasaros darbo sezono supratęs ne tik tai, o ir džiaugiasi sulaukęs grįžtamojo ryšio – nemaža pernykščių klientų kreipėsi, teiravosi apie šiųmetes atostogų Palangos kempinge galimybes. V. Puidokas pripažįsta, kad išsinuomavus kempingą jo darbuotojai gerokai pasistengė skleisdami žinią apie galimybę pigiai apsigyventi ir pavalgyti pajūryje, įvykdė nemažai perspektyvių projektų. Tačiau, ar dalyvaus šiųmečiame nuomos konkurse, vyras linkęs abejoti. Nors galutinio atsakymo ketvirtadienį kalbėdamas su žurnaliste pateikti dar negalėjo.

Nesėkmė – darbo broko padarinys?

Svarstant Tarybai pateiktą siūlymą pakoreguoti Palangos kempingo koncesijos konkurso ir pagrindines sutarties sąlygas, vietos politikai Eimutis Židanavičius ir Eugenijus Simutis pažėrė nemažai kritikos Savivaldybei.

„Ar tai nėra jūsų darbo brokas, kad vis rengiami ir vis neįvyksta koncesijos konkursai? Neženkliai pakeitėte konkurso sąlygas ir tikitės sulaukti teigiamų pokyčių?“ – pranešėjos R.Olšauskaitės-Urbonienės teiravosi Tarybos nariai ir pridūrė, kad verslininkų nuomonė yra kitokia.

„Verslininkai, skirtingai nuo Savivaldybės, skaičiuoja pinigus, svarsto, ar veikla bus pelninga. Tie, kurie norėjo nuomotis kempingą, man sakė paskaičiavę, jog pajamos nepadengs sąnaudų, o apie pelną negali būti nė kalbos“, – replikavo E.Simutis.

Ekonominės plėtros skyriaus vedėja patikino, kad koncesijos konkurso dokumentai yra rengiami atsakingai ir jokio darbo broko čia neįžvelgė. Ji sakė, kad po trijų nesėkme pasibaigusių konkursų sąlygos yra keičiamos koncesininko naudai. „Bene daugiausiai nuogąstauta dėl per trumpo nuomos laiko (15 metų su galimybe sutartį pratęsti dar 5 metams). Verslininkai iki šiol mus tikino, kad per tokį laikotarpį jie nespės gauti ekonominės grąžos, - aiškino naujuosius pakeitimus R.Olšauskaitė-Urbonienė. – Tad dabar siūlome kempingą išsinuomoti 25 metų laikotarpiui su galimybe sutartį pratęsti dar 5 metams. Taip pat koncesininkas įpareigojamas per trejus metus pritraukti 15 tūkstančių lankytojų bei per vienerius metus įdarbinti (nebūtinai kempinge) keturiolika žmonių (po septynis vyrus ir moteris)“.

Derybos – ne visada sėkmingos

Paklausta apie galimybę šįkart surasti kempingui koncesininką, R.Olšauskaitė-Urbonienė sakė tikinti sėkme – juk sąlygos dar labiau pritaikytos verslui, patobulintos, atsižvelgiant į ligšiolinių konkurso dalyvių pastabas bei pageidavimus. Tiesa, pašnekovė neslėpė, kad net ir sėkmės atveju procedūros užtruktų mažiausiai pusmetį, o gal ir ilgiau.

Paskutinis kempingo koncesijos konkursas pasibaigė neseniai: kovo 2 dieną buvo gautas potencialaus dalyvio raštas, kad jis atsisako toliau dalyvauti konkurse. „Priežastis paprasta – bendrovė, su kuria jau pirmojo susitikimo metu radome bendrą kalbą, negavo reikiamo finansavimo. Apmaudu, nes kitas to paties konkurso dalyvis, su kuriuo derybos vyko labai ilgai (netgi, sakyčiau, buvo vilkinamos nuo praėjusių metų liepos iki šių metų sausio vidurio), koncesijos sutarties taip ir nesudarė. Sugaišome daug laiko“, - primindama, kad paskutiniame konkurse norą išsinuomoti kempingą buvo pareiškę trys dalyviai, sakė R.Olšauskaitė-Urbonienė.

Reikalavimai – per dideli

Pirmajame kempingo koncesijos konkurse dalyvavusios bendrovės „Ardma“ direktorius Arvydas Pipiras įsitikinęs, kad verslui koncesijos sąlygos yra nepatrauklios.

„Tiesa, nežinau, kiek jos pakitusios nuo buvusio konkurso, kuriame dalyvavo mano įmonė. Todėl praėjusią vasarą specialiai stebėjau nuomojamo kempingo veiklą ir nemačiau galimybės, kad įdėtos pastangos atsipirktų, – „Vakarinei Palangai“ sakė verslininkas. – Visas projektas, išskyrus kempingo vietą, man – nepatrauklus. Šia koncesija galėtų susidomėti nebent tokia įmonė, kuriai reikia reklamos, o pajamos – ne taip ir svarbu. Kalbu apie tai, kad į kempingą dar reikia investuoti apie 2-3 milijonus ir kasmet sumokėti draudimą nuo naujojo objekto vertės (2 proc.).

Be to, nereikia pamiršti, kad objektas veikia tik šiltuoju metų laiku, žiemai jį reikia užkonservuoti, o darbuotojus išlaikyti. Žinau, kad Savivaldybė kempingą nori vertinti penkiomis žvaigždutėmis, skaičiuoja, kad para čia gali kainuoti apie 150 eurų. Tačiau tame nėra logikos. Į kempingą žmonės tam ir važiuoja, kad gautų paslaugas pigiau, mokėtų po 30-40 eurų už parą, ne daugiau“.
Nemirsetos paplūdimiai

A.Pipiras piktinosi ir dar viena konkurso sąlyga. Vyro žiniomis, koncesininkui kartą ar du nusižengus sutartį Savivaldybė gali nutraukti vienašališkai. Verslininkas nesutinka, kad protinga taikyti tokias sankcijas, kai verslas yra įsipareigojęs į objektą investuoti milijonines lėšas. Tad apie galimybę dalyvauti tame pačiame konkurse dar kartą UAB „Ardma“ vadovas patikino nė negalvojantis.
Savivaldybės duomenimis, A.Pipiro bendrovė kempingo koncesijos konkurse dalyvavo 2015 metų pabaigoje paskelbtame konkurse ir buvo vienintelė atitikusi išankstinės atrankos reikalavimus.

Apie kempingą

• Pajūrio regioninio parko teritorijoje įsikūrusiame, vos 300 metrų nuo jūros nutolusiame kempinge įrengtos 58 vietos kemperiams ir visa jiems reikalinga infrastruktūra.
• Mėgstantiems iškylauti su palapinėmis įrengta teritorija su 59 vietos palapinėms bei atvykusiųjų automobiliams.
• Apsistojusieji kemperiuose bei palapinėse, gali pasinaudoti maisto gaminimo, sanitarinėmis higieninėmis patalpomis.
• Kempinge taip pat įrengta savitarnos skalbykla.
• Svečių patogumui kempingo teritorija apšviesta, čia įrengtos pavėsinės su židiniu, sporto bei vaikų žaidimų aikštelės.
• Teritorijoje esantys keliai ir priėjimai išgrįsti betoninėmis korinėmis trinkelėmis, o palapinių su automobilių stovėjimo vietose užsėta žolė. Taip siekiama, kad gamtos pasiilgę poilsiautojai matytų kuo mažiau asfalto ar betono dangos ir pasijustų esantys miške.
• Palangos kempingas išsiskiria ne tik unikalia vieta, bet ir architektūra. Statant jį, siekta išlaikyti Mažosios Lietuvos regionui būdingos dvaro sodybos stilių, todėl kempingo pastatai pasižymi tradicine 20 amžiaus pradžios architektūrine stilistika – etnografiniam regionui būdingomis šviesaus molio spalvos sienomis bei šlaitiniais deginto molio čerpių stogais.
• Visas kempingo plotas užima kiek daugiau nei 4,6 hektaro plotą.
• Paskutiniajame konkurse išsamius pasiūlymus buvo pateikusios dvi bendrovės: UAB „Rigista“ ir UAB „NRT Service“.
• Kempingui įrengti prireikė daugiau nei 1,8 mln eurų iš Europos Sąjungos fondų, valstybės bei savivaldybės biudžetų.