Lenkijos šiaurės rytuose esančiame Olštyno ir Mozūrų oro uoste nuolat juntamas subruzdimas. Darbai čia nestovi vietoje: ištisą vasarą ir beveik visą žiemą pavyksta išparduoti visus iki vieno bilietus į du savaitinius reisus – abu į Jungtinę Karalystę.
Kaip eisis vėliau, deja, visiškai neaišku.
Kaip rašo „Bloomberg“, pradėjus tiksėti dvejus „Brexit“ derybų metus skaičiuojančiam laikrodžiui, Lenkija vis aiškiau suvokia neišvengiamai artėjantį išsiskyrimą su Jungtine Karalyste, kuris jai, ko gero, bus daug skausmingesnis nei bet kuriai kitai Europos Sąjungos narei.
Lenkija yra daugiausia Europos Sąjungos paramos gaunanti valstybė narė. Iš jos dirbti į kitas šalis išvyksta daugiausia žmonių.
Pirmiau minėtas už 160 km nuo Varšuvos esantis oro uostas yra įkurtas vietoj anksčiau čia veikusios karinė bazės. Kaip tik tokių nedidelių provincijos oro uostų atvykimo salių vaizdas gali pasitarnauti kaip paramos ir darbo jėgos judėjimo teikiamų pranašumu atspindys.
Oro uosto renovacija buvo atlikta už 29 mln. eurų, skirtų iš Europos Sąjungos paramos fondų. Pagrindinis čia dirbančio personalo rūpestis – aptarnauti bemaž milijoną lenkų, gyvenančių ir dirbančių Didžiojoje Britanijoje.
Verta paminėti, kad toks kiekis lenkų sudaro trečdalį visų Jungtinėje Karalystėje apsigyvenusių atvykėlių iš Europos Sąjungos šalių. Dabar gi sunerimta ne tik dėl jų statuso, bet ir dėl gerokai sumažėsiančios paramos, nes Europos Sąjungą paliks antrą pagal dydį indėlį į bendrijos ekonomiką įnešanti valstybė.
„Akivaizdu, kad „Brexit“ padariniai turės mums lemiamą reikšmę, – Varšuvoje duodamas interviu sakė Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Konradas Szymanskis. – Jei nesiimsime reikiamų veiksmų, jie pakenks vidaus rinkai. Be to, greičiausiai bus nelengva spręsti ir apgyvendinimu klausimus.“
Vargu ar būtų galima parinkti Lenkijai netinkamesnį „Brexit“ pradžios momentą. Nuo tada, kai pamėgino nušalinti Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską (anksčiau ėjusį Lenkijos ministro pirmininko pareigas), nacionalistiškai nusiteikusi šalies vyriausybė patiria vis didesnę atskirtį Briuselyje.
Kita vertus, didžiulės šalies viltys siejamos su Europos Sąjungos investicijomis, galinčiomis užtikrinti nuosmukių nepatiriančią ekonomiką.
Nuo 2004-ųjų, kai Lenkija kartu su keliomis kitomis pokomunistinio bloko šalimis įsiliejo į Europos valstybių asociaciją, Lenkijoje buvo arba bus išleista daugiau nei 250 mlrd. eurų.
Palyginimo dėlei galima pasakyti, kad ši suma net viršija po Antrojo pasaulinio karo JAV pagal Maršalo planą Vakarų Europai suteiktą finansavimą.
Lenkijos politinės partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderiai konstatavo, kad po „Brexit“ Europos Sąjungos institucijos bus tik silpninamos, o ne stiprinamos. Pernai, paklausta, kodėl nepaskatino aukščiausiojo šalies teismo nutarties vykdymo, ministrė pirmininkė Beata Szydlo apkaltino Europos Sąjungą dėl keliamos grėsmės Lenkijos suverenitetui.
Anot Miroslawo Gronickio, ėjusio finansų ministro pareigas Lenkijai prisijungus prie Europos Sąjungos, toks požiūris kelia realią grėsmę daugiau nei 447 mlrd. eurų vertinamai šalies ekonomikai, nes likusios valstybės narės po „Brexit“ gali siekti kuo spartesnės integracijos.
„Lenkijos sėkmę lemia ne kuo didesnio finansavimo iš Europos Sąjungos panaudojimas, o sugebėjimas atverti ekonomiką ir kuo efektyviau pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis. Jei kai kurios valstybės narės pradės stiprinti tarpusavio santykius, o Lenkija liks nuošaly, mes neabejotinai pralaimėsime“, – sakė M. Gronickis.
Pastaruoju metu priimtas Europos Sąjungos biudžetas galios iki 2020 metų. „Brexit“ derybas, neatsižvelgiant į pasiektus susitarimus, numatoma baigti 2019 metų kovą. Lenkija atidžiai stebės visą jų eigą.
Centrinio banko vadovas Adamas Glapinskis mano, kad ramūs samprotavimai ekonomikos temomis baigsis pasibaigus šiuo metu suderinto Europos Sąjungos biudžeto ciklui.
Įtakingas ekonomistas mano, kad, atsižvelgiant į „Brexit“ eigą, nerimas gali kilti ir anksčiau.
Parama suteikė Lenkijai progą suklestėti: per dešimt metų ekonominiai rodikliai vienam gyventojui išaugo dvigubai. 2015 metais ekonomikos augimas siekė 3,9 proc. Pernai dėl pasikeitus vyriausybei sumažėjusių Europos Sąjungos investicijų ir naujo bendrijos biudžeto ciklo jis smuktelėjo iki 2,8 proc.
Pinigai buvo skiriami įvairiems statybos projektams. Verta paminėti kad ir masinį kelių tiesimą, taip pat nuotekų apdorojimo įrenginių, plaukimo baseinų ir oro uostų statybą. Visos iniciatyvos atitiko Europos Sąjungos politiką, kurios siekis – pagerinti gyvenimo sąlygas skurdžiausiai gyvenančiuose regionuose.
Vidutinė lenkų alga, deja, ir toliau siekia trečdalį Didžiojoje Britanijoje gaunamo uždarbio, o ženklų, rodančių šalies piliečių ketinimą grįžti namo, taip pat maža.
Jungtinė Karalystė aiškiai nurodė, kad sieks kuo greičiau susitarti dėl Didžiojoje Britanijoje gyvenančių kitų Europos Sąjungos valstybių piliečių statuso, taip pat dėl kitose šalyse gyvenančių britų teisių.
Deja, Jungtinei Karalystei teks ištesėti anksčiau duotus pažadus. Kaip teigia du gerai su Berlyno vyriausybės strategija susipažinę asmenys, Vokietija nori, kad britai sumokėtų Europos Sąjungai priklausančius mokesčius. Europos Komisija, kalbėdama apie Didžiosios Britanijos įsipareigojimus, įvardijo net 60 mlrd. eurų sumą, tapusią Londone dirbančios vyriausybės disputų objektu.
Olštyno ir Mozūrų oro uostas, iš kurio kylantys lėktuvai skraidina į netoli Londono esančius Lutoną ir Stanstedą, vadovaujasi atskira strategija. Nuo gegužės iš jo ketinama rengti skrydžius į Norvegiją, nors vadovai ir tikina, kad su „Brexit“ tai neturi nieko bendro.
„Pernai mūsų reisais skrido 50 tūkst. keleivių, o šiemet jų skaičių sieksime padidinti iki 100 tūkst. Esame nusiteikę sparčiam augimui“, – sakė Tomaszas Kadziolka.
