A. Damulis DELFI pasakojo, kad sąskaitos M. Nguyen prireikė tam, kad ji galėtų gauti darbo užmokestį. Moteris dirba šefe Vilniaus restorane „Saigon“.
„Tačiau už sąskaitos atidarymą buvo paprašyta ir sumokėta 200 eurų. Turiu begalę retorinių klausimų apie mūsų svetingumą ir panašiai. Bet aktualiausias klausimas, ar tai buvo teisingas mokestis. Jeigu taip, tai kodėl jis toks didelis?“ – klausė jis.
Lietuviams – nemokama
Sąskaitos atidarymas „Swedbank“ lietuviams ir kitiems šalies rezidentams yra nemokamas. Tuo metu nerezidentams, t.y. neturintiems teisės gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, kainuoja 200 eurų.
Palyginimui, SEB banke ši paslauga nerezidentams kainuoja 100 eurų, DNB – 50 eurų.
Kaip DELFI sakė S. Abraškevičius, jei minėta Vietnamo pilietė bankui būtų pateikusi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES ar Europos Ekonominės erdvės (EEE) valstybėje narėje, jai sąskaita būtų atidaryta nemokamai.
„Kitiems asmenims už sąskaitos atidarymą „Swedbank“ yra taikomas 200 eurų mokestis. Mokesčio dydis yra pagrįstas konkrečiomis dokumentų apdorojimo ir darbuotojų darbo sąnaudomis. Visų pirma, bankas turi identifikuoti užsienio šalies pilietį, atlikti dokumentų patikras.
Bankai tokių klientų atžvilgiu vykdo sustiprintą stebėseną, turi užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei principo „Pažink savo klientą“ reikalavimus“, – aiškino jis.
Turi darbo vizą
Tačiau A. Damulis vis tiek laikėsi savo pozicijos ir teigė, jog M. Nguyen turi nacionalinę (D klasės) darbo vizą, kuri suteikia teisę metus laiko gyventi ir dirbti Lietuvoje.
„Darbo vizos pagrindu ji čia legaliai dirba ir būna. Mokama ir „Sodrai“ ir PSD. Ji yra toks pat pilietis kaip ir mes“, – teigė jis.
Advokatas tvirtino, kad darbo viza banke gali atstoti leidimą gyventi ir suteikia rezidento statusą, kurio reikia norint banko sąskaitą atsidaryti nemokamai.
Kaip DELFI išaiškino Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Leimontaitė, pagal įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pateiktus sąvokų apibrėžimus, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje yra dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvoje jame nurodytą laiką
Tuo metu viza yra į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvą, būti joje ar vykti tranzitu.
„Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvą ir būti Lietuvoje vizoje nurodytą laiką. Šis laikas gali trukti iki 12 mėnesių“, – aiškino L. Leimontaitė.
„Taigi įstatymo nuostatų taikymo kontekste viza yra dokumentas, leidžiantis būti Lietuvoje, o leidimas gyventi – dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Ne tas pats
S. Abraškevičius vėliau pabrėžė, jog teisę ne ES ir ne EEE šalių piliečiams gyventi, o ne būti, Lietuvoje suteikia tik leidimas laikinai ar nuolat gyventi, todėl nei nacionalinės (D) klasės darbo vizos, nei paprastos vizos turėjimas nereiškia, jog šie asmenys turi teisę gyventi, kol jie nepateikia leidimo gyventi Lietuvoje (ar ES, EEE).
„Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, „Swedbank“, asmenims, kurie nėra ES ar EEE šalių piliečiai ir savo nuolatinę gyvenamąja vietą nurodo ne ES ar EEE valstybėje, pagrįstai juos laiko nerezidentais bei taiko „Swedbank“, paslaugų ir operacijų įkainiuose nustatyto dydžio mokestį už sąskaitos atidarymą“, – sakė jis.
