Ministras pirmininkas apie tai kalbėjo trečiadienį surengtoje DELFI konferencijoje. Paklaustas, kam apskritai reikia sujungti gyventojų pajamų mokestį su „Sodros“ mokesčiais, jis sakė:

„Viena iš jų yra ta, kad paneigtume tam tikrą mitą, kai darbdaviai dažnai sako, kad tu sumoki kaip darbuotojas tiek mokesčių, o aš dar turiu už tave, kaip ir nuo savęs, mokėti kažkokius mokesčius ir dėl to man tiek kainuoji.

Viskas, ką uždirba darbuotojas uždirba, jis pats uždirba. Mokesčius, kuriuos sumoka – tai jo mokesčiai. Taigi, apjungimas baigtų tam tikras spekuliacijas, kiek tu man kainuoji, aš tau moku ar nemoku.

Antras dalykas, darbuotojas gaudamas visą darbo užmokestį ir mokėdamas visus mokesčius, jis nebus suinteresuotas, kur mūsų viena didžiausių problemų, tai yra „vokeliuose“ mokamas darbo užmokestis“.

S. Skvernelis svarstė, kad dėl to Lietuvoje nėra sąžiningos konkurencijos. Kita vertus, gaudami neoficialų atlyginimą, ateityje žmonės gaus tik minimalią pensiją ar iš viso negaus.

Tada jiems reikės skirti socialinę paramą. Taip valstybę jie apgaus du kartus – nemokėdami mokesčių ir vėliau gaudami socialines išmokas.

„Jeigu mes matome ir norėtume paskatinti mažiausius atlyginimus ar vidutinius atlyginimus gaunančius žmones kokia nors forma, šiandien tai darome per neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ar papildomą NPD. Sujungus mokesčius ir padidinus vadinamą „popierinę“ algą ir pritaikius didesnį NPD, galėsime jiems garantuoti didesnes pajamas“, – tikino premjeras.

Jis pabrėžė „labai paprastą dalyką, dėl kurio prasidėjo spekuliacijos“: „Bent jau Vyriausybės pozicija išlieka labai aiški: toks pertvarkymas, jeigu jis bus, kad jis nesukeltų papildomos mokestinės naštos“.

Anot premjero, NPD padidinimą pajustų kiekvienas dirbantis tiek viename, tiek keliuose darbuose.

„Jeigu mes galvojame, o mes tą galvojame, kad reikia skatinti gimstamumą ir skatinti dirbančias, pabrėžiu, ir vaikus auginančias šeimas, mes tikrai turime drastiškai didinti arba keisti ir NPD. Tai garantuotų mažiausias ir vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams galimybę gauti didesnes pajamas per darbo užmokestį“, – aiškino premjeras.

Anot jo, kalbama apie visą sisteminį mokesčių pertvarkymą ir nereikia kalbėti apie atskirus mokesčius ir gąsdinti vienas kito, kad čia keliami mokesčiai, kad tai daroma slaptai ir pan.: bus įstatymų projektai ir tada bus galima kalbėti.

„Nė vieno atskiro sprendimo čia nebus. Aš kartoju, iki vasaros pradžios Vyriausybė pateiks visą įstatymų paketą, susijusį su mūsų mokesčių dydžiais ir režimams įvairiems sluoksniams ir įvairioms sritims“, – žadėjo Vyriausybės vadovas.

Nors galutinių sprendimų dar nėra, po konferencijos jis patikslino, kad neatmestinas ir kai kurių mokesčių tarifų didinimas. Pvz., galbūt spekuliuojantiems nekilnojamuoju turtu gyventojų pajamų mokestis turėtų būti didesnis nei 15 proc., kuris yra dabar.

Dėl pensijų fondų – du pasirinkimai

S. Skvernelis taip pat paaiškino, kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose taip pat bus keičiamas:

„Aš manau, turime atverti įvairiausius pasirinkimus. Pirmiausia turime pasakyti aiškų faktą. Nemaža dalis žmonių, negaliu dabar tiksliai pasakyti, bet būtų apie 400 tūkst. mūsų piliečių, kurie dalyvaudami antrosios pakopos pensijų kaupime, jie sulaukę pensinio amžiaus nesukaups pakankamos sumos, kad galėtų nusipirkti vadinamą anuitetą.

T.y. kad sulaukę pensinio amžiaus galėtų gauti (dėl kaupimo) mažesnę „Sodros“ pensiją ir kartu kad jiems tolygiai kas mėnesį būtų mokama suma tolesniu laikotarpiu. Tiesiog jie gaus vienkartinę išmoką – 1-1,5 tūkst. Eur.

Ką tai reiškia? Sulaukę pensinio amžiaus jūs gausite vienkartinę išmoką ir mažą „Sodros“ pensiją, kadangi neteisingai pasirinkote pensijos kaupimo būdą. Vienkartinė išmoka tikrai greitai bus išleista ir tie žmonės bus priversti kreiptis socialinės paramos, nes iš pensijos negalės pragyventi“.

Taigi, anot premjero, dabartinis kaupimo modelis, skatinamas ir valstybės lėšomis, šiandien nėra tinkamas. Ieškoma būdų ne uždaryti pensijų fondus ar nacionalizuoti jų lėšas, bet sudaryti žmonėms galimybę dar kartą apsispręsti paaiškinus visas pasekmes.

„Apsispręsti laisva valia, ar grįžti į „Sodrą“ ir dalyvauti jos pensijų sistemoje ir gauti, tikėtina, didesnę pensiją, ar toliau tęsti buvimą antroje pakopoje, plius dar įvesti papildomas galimybes tiek pačiam, tiek darbdaviui, galbūt kaip profesinės pensijos tam tikrą galimybę kaupti ir daryti papildomus įnašus antrąją pakopą“, – komentavo ministras pirmininkas.

Anot jo, antrosios pakopos įvedimas buvo susijęs su mada, kai vadybininkai, susiję su pensijų kaupimu buvo orientuoti pritraukti kuo daugiau klientų ir gauti papildomus „bonusus“. Dauguma žmonių pateko į fondus dėl to, kad buvo graži „marketinginė programa“ ir dalinami labai gražūs pažadai. Bet esą realybė kitokia nei gražūs pažadai.

Kita vertus, S. Skvernelio teigimu, dėl dabartinės antrosios pakopos sistemos, kai į ją pervedamos valstybės lėšos, kenčia šiandieniniai pensininkai. Taigi, reikia rasti tokį sprendimą, kuri apsaugotų galinčius nukentėti ir kartu atlieptų visos visuomenės interesus.

„Galiausias sprendimas bus, kai apsispręsime dėl paties būdo. <...> Kokį modelį pasirinksime – ar išreikšti valią išeiti (valios neišreiškę, automatiškai lieka), arba išreikšti valią pasilikti (kurie to neišreiškia, automatiškai grįžta į „Sodrą“). Čia pasirinkimo klausimas, svarbiausia aiškiai pasakyti žmonėms, kokios perspektyvos jų laukia pasirinkus vieną ar kitą būdą“, – aiškino ministras pirmininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (487)