Tarp įtariamųjų – pati aukščiausia žemės ūkio bendrovės vadovybė: bendrovės direktorė, vyriausioji buhalterė, pardavimų skyriaus vadovė. Įtarimai pareikšti ir bendrovės vadybininkui, dviem bendrovės vyriausiesiems sandėlininkams ir dvylikai skerdieną be apskaitos dokumentų pardavusių prekeivių.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad Kaišiadorių rajone veikianti bendrovė per trumpesnį nei pusantrų metų laikotarpį pardavė beveik 220 tonų kiaulienos skerdienos – kiaulių pusių ir žalios mėsos. Paskaičiuota, kad Kaišiadorių žemės ūkio bendrovė, neišrašydama būtinų apskaitos dokumentų, skerdienos pardavė už beveik 0,5 mln. eurų.
Nustatyta, kad žalią kiaulieną šešėlyje realizuodavo Alytaus regiono turgaviečių prekeiviai. Paaiškėjo, kad skerdieną be apskaitos dokumentų įsigijo 17 asmenų: tarp jų – viena bendrovė ir 13 asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus. Produkciją turgaus prekeiviai užsakydavo per bendrovės vadybininką telefonu, gavėjams ji buvo pristatoma pagal krovinio važtaraščius. Šešėlyje pardavus produkciją, nesumokėta per 170 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių.
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad šalia tokios šešėlinės prekybos skerdiena žemės ūkio bendrovėje dirbantis vadybininkas su pagalbininkais vykdė ir dar vieną neteisėtą verslą. Iš skerdienos, įsigytos be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įtariamieji gamindavo įvairią mėsos produkciją, kurią nelegaliai parduodavo tose pačiose Alytaus regiono turgavietėse. Vadybininkas, kaip rodo ikiteisminio tyrimo duomenys, pats sau užsakydavo produkciją iš bendrovės.
Kelis šimtus tonų šešėlyje pardavusios Kaišiadorių bendrovės vadovybės ir turgaus prekeivių byla perduota nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų pateikimą gali grėsti maksimali iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, o už įvykdytą sukčiavimą – iki trejų metų.
Šešėlinė prekyba mėsa ir jos gaminiais FNTT Kauno valdybos akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje FNTT išsiaiškino, kad Kaune įsikūrusi viena stambiausių Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovių daliai savo klientų pusę pagamintos rūkytos ir kitokios produkcijos realizuodavo be apskaitos dokumentų. Tyrimo duomenys parodė, kad mėsos perdirbimo įmonės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiomis Kauno, Klaipėdos bendrovėmis ir asmenimis, prekiaujančiais mėsos produkcija turgavietėse
