Pirmadienį apie tai kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Kaip vieną iš svarbiausių komiteto darbų jos pirmininkas išskyrė mokesčių ir pensijų sistemos pertvarka. Šioje srityje esą planuojama remtis dar 2013 m. Vyriausybės suburtos darbo grupės siūlymais.

Norint didinti mokesčių sistemos skaidrumą, planuojama sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčius, nes tai turėtų sumažinti paskatas atlyginimus mokėti „vokeliuose“.

„Tikslas yra supaprastinti sistemą. Ir jeigu kažkur koreguojamas tarifas, suprantama, jis gali būti taikomas visoms pajamoms.

Mes turime suprasti, kad jeigu gyventojas gauna pajamas iš įvairių veiklų, tai tos įvairios veiklos duoda pajamas ir jos turi būti apmokestinamos panašiu ar vienodu tarifu“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Paklaustas, kodėl gyventojų pajamų mokestį planuojama didinti iki 21 proc. jis sakė, kad tikslas nėra 21 proc. ar 24 proc. Būdas yra perskaičiuojant darbo užmokestį, padidinant nominalų užmokestį, viena vertus tarifas sumažėja, bet prijungus kitus elementus, pvz., bazinę pensiją, racionalu yra tarifą pakeisti.

Tikslas, kad tai būtų neutralu. Kad mokesčiai nedidėtų. Jeigu atsiras galimybė sumažinti mokesčius kažkam, tai labai gerai. Bet, suprantama, tam turime turėti papildomų pajamų.

Klausimas kils dėl NPD. Jei dabar jam taikomas 15 proc. nuo tos sumos, kuri neapmokestinama, tai ateityje tas procentas ar tarifas bus didesnis. Vėlgi klausimas, kaip tą finansuosime, ar galėsime toleruoti savo ateities biudžetuose, kad ta NPD nauda, kurią žmogus susigrąžina dėl didesnio tarifo, būtų visa įskaičiuota, ar kažkas iš dalies padidinta. Dėl to kaip tik vyksta intensyvus darbas ministerijoje“, – komentavo S. Jakeliūnas.

Ką darys su antrąja pensijų pakopa

Tiek komiteto pirmininkas, tiek konferencijoje su juo dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas profesorius Romas Lazutka pripažino, kad pensijų sistema taip pat bus keičiama.

Esą pokyčiai reikalingi dėl to, kad būtina apsaugoti ir dabartinių, ir ateities pensininkų interesus.

„Antroji pakopa – našta „Sodros“ sistemai, nes ji perveda 2 proc. lėšų. Dėl to, jos galimybės mokėti didesnes pensijas dabartiniams pensininkams mažėja“, – aiškino profesorius.

Jo teigimu, 50 tūkst. asmenų, kurie išėjo į pensiją prieš tai kaupę antroje pensijų pakopoje, dabar gauna mažesnes pensijas.

R. Lazutka svarstė, kad pensijų anuitetų mokėjimą reikėtų perduoti vienai institucijai – „Sodrai“. Kai gyvybės draudimo bendrovės konkuruoja, investuoja, pvz., į reklamą, anuitetų sumos mažėja. Be to, šios bendrovės, skirtingai nei fondai, gali bankrutuoti.

Patarėjas užsiminė, kad gali būti peržiūrėta ir dabartinė pensijų kaupimo formulė 2+2+2. Tačiau kaip tiksliai tai bus daroma, kol kas neaišku.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (281)