Dabar nustatyta, kad jeigu, pvz., Jono alga „ant popieriaus“ yra 1 tūkst. Eur, tai, grubiai skaičiuojant, „į rankas“ jis gauna 760 Eur. Taip yra, nes darbdavys nuo priskaičiuoto atlyginimo valstybei perveda 150 Eur (arba 15 proc.) gyventojų pajamų mokesčio ir 90 Eur (9 proc.) socialinio draudimo įmokų.

Savo ruožtu darbdavys už darbuotoją privalo sumokėti dar ir savo dalį socialinio draudimo įmokų. Iš viso 310 Eur (arba 31 proc.) nuo 1 tūkst. Eur priskaičiuoto atlyginimo. Taigi, visa Jono darbo vietos kaina yra 1 310 Eur.

Kaip jau skelbta, Vyriausybė planuoja sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius ir „atlyginimu ant popieriaus“ laikyti visą darbo vietos kainą. Tačiau kartu norima padaryti taip, kad darbuotojo reali alga nesumažėtų.

Finansų ministerija neslepia, kad sujungus mokesčius bus keičiami jų tarifai. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas galėtų būti didinamas nuo dabartinių 15 proc. iki 21 proc. (žr. grafiką).

Tarifo „perskaičiavimą“ ministerija vadina nuosekliu, nes bazinę pensiją ateityje planuojama finansuoti ne „Sodros“, o valstybės biudžeto lėšomis. Be to, pabrėžia, kad „bendra mokesčių našta darbo pajamoms nedidės, o atlyginimas „į rankas“ nemažės“.

Svarbiausia detalė čia yra darbo pajamos. GPM mokamas ne tik nuo atlyginimo, bet ir nuo daugelio kitų pajamų – pvz., gautų vykdant individualią veiklą, nuomojant ar parduodant turtą ir kt. DELFI atsiųstame komentare ministerija netiesiogiai pripažino, kad šis mokestis iš tiesų bus peržiūrimas:

„Tai, kad keistųsi GPM tarifas, taikomas pajamoms iš darbo santykių, nereiškia, kad jis automatiškai būtų taikomas ir kitoms pajamoms. Individualios veiklos pajamų (kurioms šiuo metu taikomi 15 proc. ir 5 proc. tarifai) apmokestinimo klausimas bus sprendžiamas peržiūrint smulkaus verslo apmokestinimą. Tai numatoma atlikti iki 2017 m. III ketvirčio“.

Tikisi skaidrumo nedidinant išmokų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigiamai vertina mokesčių sujungimą ir vienodų jų tarifų taikymą skirtingai veiklai.

Stasys Jakeliūnas

„Toks pasiūlymas buvo suformuluotas dar 2013 m., kai dirbau Algirdo Butkevičiaus patarėju finansų klausimais ir mokesčių darbo grupėje apie tai buvo diskutuojama. Tada pasiūlymas buvo suformuluotas, nors plačiau nediskutuotas.

Vėliau tai tapo Valstiečių ir žaliųjų programine nuostata, taip atsidūrė Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane. Dabar Finansų ministerija rengia pasiūlymą Seimui“, – priminė politikas.

Jo teigimu, siūloma permaina norima išgryninti, kiek kainuoja darbo vieta ir kiek realiai apmokestinamas darbas.

„Kartais interpretuojama, kad tai yra mokesčių perkėlimas darbuotojui. Tačiau toks interpretavimas nėra teisingas. Tai veikiau yra mokesčių sujungimas ir darbo mokesčių išgryninimas.

Nėra garantijos, kad taip bus išsispręsta atlyginimų vokeliuose problema, bet paskatų juos slėpti sumažėtų. Nominaliai darbo užmokestis pakiltų 31 proc. ir nors nebūtinai žmonės „į rankas“ pradėtų gauti daugiau, susikurtų prielaidos trauktis šešėlinei ekonomikai“, – svarstė S. Jakeliūnas.

Jis teigė pats asmeniškai sutiktų su tuo, kad vienodas GPM tarifas (kad ir padidintas iki 21 proc. ar kito dydžio) būtų taikomas visų rūšių gyventojų pajamoms – taip pat ir dividendams, nuomos ar kitoms kapitalo pajamoms.

Esą ir Tarptautinio valiutos fondo vadovas, susipažinęs su tokia idėja, jai neprieštaravo – esą padidinus kapitalo mokesčius, būtų sukurtos prielaidos labiau sumažinti darbo mokesčius.

S. Jakeliūnas pripažino, kad įgyvendinus siūlomas permainas atlyginimai „ant popieriaus“ padidėtų, tačiau pagal juos apskaičiuojamos socialinio draudimo išmokos liktų tokios pačios: „Formaliai žiūrint atlyginimas padidėtų, bet po mokesčių nepadidėtų. Finansiškai išmokas didinti nėra iš ko“.

Pajamų perskirstymas ar draudimas?

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime atstovaujanti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė atsargiai vertino valdančiųjų planus dėl mokesčių pertvarkos.

Ingrida Šimonytė

„Velniai visada detalėse: kokios būtų įmokų lubos likusiems draudimams, kokie „draudimai“ perkeliami į GPM. Jeigu siūlomas 21 proc. tarifas, akivaizdu, kad tik dalis iš jų, bet neaišku, kokia.

Taip pat kyla klausimų, koks būtų sveikatos finansavimo modelis, kam būtų taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (ar visoms pajamos, ar tik darbo užmokesčiui) ir t.t. Taigi, nesiimsiu nieko vertinti, kol konkrečiai nepamatysiu – negaliu išmanyti permainų, kurių niekas neatskleidė“, – komentavo pašnekovė.

Jos teigimu, skirtingoms pajamoms paprastai taikoma ta pati apmokestinimo schema, nors kartais būna pagrįstų išimčių:

„Tarkime, Lietuvoje dažnai tikima, kad dividendams taikomas 15 proc. tarifas, tačiau tai nėra tiesa, nes reikia vertinti ir įmonės mokamą pelno mokestį (jeigu tarifas dividendams būtų didesnis, tektų taikyti užskaitas). Bet čia teorija, o kokie bus praktiniai pasiūlymai - pamatysim ir tada bus galima komentuoti“.

I. Šimonytės nuomone, pertvarkos esmė turėtų būti elementaraus pajamų perskirstymo atskyrimas nuo to, kas panašu į draudimą.

„Horizontalus ir vertikalus mokesčių teisingumas reikalauja, kad kiekvienas prisidėtų pagal galimybes prisidėti, o vienodose sąlygose esantys būtų traktuojami vienodai.

Bazinė pensija yra grynas perskirstymas ir būtų teisinga, kad tiek prie individualios veiklos vykdytojo, tiek prie samdomo darbuotojo tėvų bazinės pensijos panašiai prisidėtų visi gaunantys panašias pajamas (ne įplaukas, o veiklos rezultatą).

Vis dėlto su individualios veiklos pajamomis yra niuansų. Reikia atsižvelgti, kad tiems žmonėms reikalingos investicijos veiklai, kurios nenurašomos per vienus metus. Be to, jiems irgi turėtų būti taikomas neapmokestinamas pajamų dydis. Jis turėtų būti padoresnis ir taikomas galimai net visos šeimos pajamoms, atsižvelgti ne tik į vaikus, bet, pvz., ir į išlaikomą sutuoktinį).

Ką reikės daryti su atlyginimais sutartyse

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis praėjusią savaitę LRT TV laidai „Panorama“ sakė, kad jeigu visos įmokos būtų perkeltos darbuotojui, tai „reikėtų persirašyti“ ir visas darbo sutartis. Tačiau advokatė Vida Petrylaitė mano kiek kitaip:

„Nebūtinai teks persirašyti darbo sutartis. Tuo labiau ne persirašyti. Jeigu ir reikėtų, sakykime, kad darbuotojams būtų aiškiau ir nekiltų klausimų, kalbame apie vieno punkto pakeitimą. Jokiu būdu ne visą sutartį, ir jokiu būdu nebūtų galima liesti kitų darbo sutarties nuostatų, nebent šalys tartųsi kitaip. Tiesiog pakeičiame vieną punktą dėl darbo apmokėjimo.

Priežastis būtų visiems aiški. Pakeitime galima būtų ir paminėti, kad tai daroma dėl pasikeitusio įstatymo, kad atsižvelgiant į tokį ir tokį jo straipsnį nustatomas toks ir toks darbo užmokestis“.

Anot advokatės, tokiu atveju darbdaviai turėtų būti ypatingai atsakingi ir reikėtų tikrinti, kad keičiant sutartis nebūtų paslėptas atlyginimų mažinimas.

„Kita vertus, jeigu įmonėje daug darbuotojų, tai irgi nėra būtina. Užtektų kiekvienam darbuotojui asmeniškai įteikti informaciją, darbdavio surašytą raštą: informuojame, jog nuo kokios nors dienos pasikeitus reguliavimui, jūsų priskaičiuotas darbo užmokestis („ant popieriaus“) bus toks ir toks. Na, o papildomai galima informuoti, kad išmokėjimas „į rankas“ nesikeis, nes tai atliekama tik dėl įmokų naštos perkėlimo“, – komentavo teisininkė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (880)