Nei Lietuvos bankas, nei „WB21“ atstovaujanti advokatų kontora „Sorainen“ nekomentavo P. Gastaurio veiklos Lietuvoje. T.y. nei patvirtino, nei paneigė, kad „WB21“ ketina gauti specializuoto banko licenciją.

Galiausiai DELFI pavyko susisiekti su „WB21“ atstovu Lietuvoje Laurynu Vilčinsku, kuris patvirtino, kad įmonė bando gauti minėtą licenciją.

„Tiesa, kad mes planuojame įsigyti licenciją specializuotam bankui Lietuvoje“, – elektroniniu paštu nurodė jis.

„WB21“ atstovo teigimu, įmonė 2016 metų rugsėjį pradėjo savo Europos verslo operacijų perkėlimą iš Londono į Berlyną, o to priežastis yra „Brexit“.

„Lietuva ir Vokietija bus dvi vietos, kur „WB21“ vykdys savo veiklą ir aptarnaus Europos klientus“, – sakė L. Vilčinskas.

Jis nurodė, kad „WB21“ Vilniuje ketina įdarbinti apie 180 darbuotojų.

„Lietuvos biuras tarnaus kaip operacijų centras, kuriame bus teisės, mokėjimų ir klientų aptarnavimo departamentai“, – sakė L. Vilčinskas.

1 mln. eurų kapitalas

Nuo 2017 metų sausio 1 dienos Lietuvoje atsirado galimybė steigti specializuotą banką. Šios naujovės ypatybė – kad vietoje 5 mln. eurų minimalaus kapitalo reikalavimo, užtenka 1 mln. eurų.

Būtent tokia suma kaip įstatinis kapitalas nurodyta 2016 metų lapkričio 15 dieną įsteigtoje „WB21“.

„Steigėjas privalo sumokėti ne mažiau kaip 1/4 akcijų emisijos kainos, tai yra ne mažiau 250 tūkst. eurų į bendrovės kaupiamąją sąskaitą per šešis mėnesius nuo steigimo akto pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki bendrovės įregistravimo.

Likusią dalį akcijų emisijos kainos, tai yra 750 tūkst. eurų, steigėjas privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo šio steigimo akto pasirašymo dienos“, – rašoma steigimo akte.

„WB21“ būstinė yra Jogailos 4, Vilnius. „Sodros“ duomenimis, kovo 21 dieną įmonė turėjo keturis darbuotojus, kurių vidutinis atlyginimas sausį buvo 2141,78 euro, vasarį – 1660,52 euro.

Rekvizitai.lt taip pat yra nurodytas įmonės telefonas, tačiau juo paskambinus, atsiliepė „Sorainen“ biuro darbuotoja.

Atstovauja bankininkystę išmanantis advokatas

„WB21“ steigiamajame akte taip pat yra nurodyti penki asmenys, kurie įmonę atstovauja notarų biuruose, Juridinių asmenų registre bei kitose įmonėse ir organizacijose.

Tai – „Sorainen“ biuro vadovaujantis partneris Tomas Kontautas, „Sorainen“ teisininkai Artūras Asakavičius, Vytautas Sabalys ir Laura Matuzaitė, taip pat – „Luxury Concierge“ vadovas Mindaugas Šimanauskas.

DELFI susisiekus su T. Kontautu, kurio viena praktikos sričių yra bankininkystė, šis nurodė, kad „WB21“ veiklos nekomentuos.

Tą patį atsakė ir M. Šimanauskas, kuris taip pat sakė, kad jo santykiai su „WB21“ ir „Luxury Concierge“ veikla nėra susijusios.

Išgarsėjo po „Brexit“

„WB21“ steigėjo P. Gastauerio tėvas M. Gastaueris užsienio žiniasklaidos dėmesio sulaukė po to, kai Didžioji Britanija referendume nusprendė išstoti iš Europos Sąjungos.

Finansinių technologijų („fintech“) startuoliu prisistatanti „WB21“ bene pirmoji pranešė, kad dėl „Brexit” savo būstinę perkelia iš Londono į Berlyną.

„WB21“ tada teigė, kad per trumpiau nei metus jos vertė pasiekė 2,2 mlrd. JAV dolerių, o vartotojų skaičius – milijoną. Šie pasiekimai greitai buvo užginčyti, nes startuolis nesugebėjo žiniasklaidai pateikti juos patvirtinančių įrodymų.

Tačiau žurnalistų akys užkliuvo ne tik už šių abejones keliančių pasiekimų, bet ir už neaiškios kilmės M. Gastauerio kapitalo.

Praėjusių metų spalį ir lapkritį tokiuose leidiniuose kaip „Financial Times“, „Süddeutsche Zeitung“ ir „The Heureka“ pasirodė M. Gastaueriui ypač nepalankios antraštės.

„WB21“ steigėjas anksčiau yra teistas dėl galimai pavogtų milijonų dolerių“, – pranešė „Financial Times“ tinklaraštis „Alphaville“.

Straipsnyje rašoma, kad M. Gastaueris turi neaiškią praeitį.

„Jis tvirtina anksčiau vadovavęs sėkmingam mokėjimų operatoriui pavadinimu „Apax“, o neseniai telefonu jis mums sakė, kad šią įmonę pardavė 2008 metais Malaizijos bankų grupei CIMB už 480 mln. JAV dolerių (būtent iš šių pinigų turėtų būti finansuojamas „WB21“ – DELFI).

Vienintelė problema – mes negalėjome rasti jokių įrodymų apie tokį įsigijimą nei internete, nei to meto žiniasklaidos pranešimuose. Sandoris taip pat nėra minimas metinėse CIMB ataskaitose, kuri yra kotiruojama akcijų biržoje, nors jose galima rasti informacijos ir apie mažesnių sumų įsigijimus“, – rašo „Financial Times“.

„Alphaville“ autoriai pridūrė, kad CIMB atstovas spaudai jiems teigė, kad tokio įsigijimo nebuvo nei 2008, nei jokiais kitais metais.

Negana to, straipsnyje pasakojama, kad Jungtinės Karalystės interneto lošimų įmonė „Sportingbet“ buvo padavusi M. Gastauerį ir jo įmonę į teismą, kaltindama jį ir „Apax“ milijonų svarų sterlingų vagyste.

„Alphaville“ nepavyko išsiaiškinti, kuo baigėsi šis procesas, tačiau M. Gastaueris „Sportingbet“ kaltinimus neigė.

„Vietoje sėkmės istorijos, kurią M. Gastaueris vėliau pardavė už pusę milijardo dolerių, „Apax“ buvo kaltinama esant apgaule užsiiminėjančia įmone, kurią jis valdė prisidengdamas netikra tapatybe“, – rašo „Financial Times“.

DELFI M. Gastaueris ir „WB21“ grupė kategoriškai neigė kaltinimus ir vadino juos klaidingais bei nepagrįstais.

„Begėdis parazitas“

Tuo metu daugiausiai apie Vokietijos startuolius rašantis „The Heureka“ paskelbė straipsnį, kurio antraštė pranešė: „Ginklai, švaistymas, sukčiavimas: „WB21“ įkūrėjo M. Gastauerio įtartina istorija“.

Šiame tekste pasakojama tiek apie „Apax“, tiek apie kitas M. Gastauerio įmones, kurios veikė nuo 1998 metų.

Pasakojama, kad 2009 metais vokietis buvo teisiamas Šveicarijoje, kur jo veiksmai buvo apibūdinti kaip „labai profesionalūs ir daromi sąmoningai“, o jiems reikėjo „daug kriminalinės energijos“.

Teismas ji pavadino „begėdžiu parazitu“. M. Gastaueris buvo kaltinamas ne tik sukčiavimu, bet ir nelegalių šaunamųjų ginklų pirkimu.

2010 metais Šveicarijos teismas jį nubaudė 18 mėnesių kalėjimo, jo sąskaitose buvo areštuotas maždaug milijonas eurų. „The Heureka“ teigimu, M. Gastaueris dėl kai kurių nusižengimų pripažino savo kaltę.

DELFI M. Gastaueris ir „WB21“ grupė kategoriškai neigė kaltinimus ir vadino juos klaidingais bei nepagrįstais.

L. Vilčinskas sakė, kad M. Gastaueris su Lietuvoje registruotu „WB21“ nieko bendro neturi – verslą vykdo jo sūnus P. Gastaueris.

L.Vilčinskas taip pat patvirtino, kad 22 metų P. Gastaueris kapitalą specializuotam bankui gavo iš šeimos.

Specializuotas bankas

Kaip nurodoma Bankų įstatyme, specializuotas bankas, tai – Lietuvoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę ir kuri turi teisę teikti kitas finansines paslaugas.

Specializuotas bankas turi teisę, jeigu ši teisė neapribota įstatymų nustatyta tvarka, teikti tik šias finansines paslaugas: indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas; skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas); finansinė nuoma (lizingas); mokėjimo paslaugos; kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių išdavimas ir administravimas; finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas; finansinis tarpininkavimas (agento veikla); pinigų tvarkymas; kreditingumo vertinimo paslaugos; seifo kamerų nuoma; valiutos keitimas (grynaisiais pinigais); elektroninių pinigų leidimas.

Specializuoto banko nuosavo kapitalo dalių suma turi būti ne mažesnė kaip 1 mln. eurų.

Patikslinimas: ankstesnėje šio straipsnio versijoje buvo teigiama, kad Lietuvoje registruotos įmonės „WB21“ steigėjas yra vokietis Michaelis Gastaueris, tačiau iš tiesų steigėjas yra jo sūnus, 1994 metais gimęs Phillipas Danielis Michaelis Gastaueris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (51)