Kitais metais pradėjus kirsti mišką ir vežti medieną, geras kelias buvo sugadintas nepataisomai. Asfaltą sudarkiusi Marijampolės bendrovė džiaugiasi už medieną gautu pelnu, gamta pamažu gydosi žaizdas, o sodininkai vis dar nesulaukia jokios pagalbos.

Sulaukia tik pažadų

Vienoje gražiausių Kauno rajono vietų – šalia marių, Samylų seniūnijoje – gyvenantys žmonės ir atvažiuojantys sodininkai nuostabiais vaizdais beveik nesimėgauja. Džiaugsmą užgožia kelionės duobėtu asfaltu, nuolat gadinami ir remonto reikalaujantys automobiliai.

Kai dauguma gyventojų čia kūrėsi, kelias buvo geras. Jį sugadino medienos pirkliai, tvarkydami škvalo nuniokotą mišką. „Žiemą asfaltas dar atlaikė 40 t sveriančių miškovežių apkrovą, o įšalui išėjus padėjo trūkinėti, atsivėrė duobių, susiformavo gilios provėžos“, – prisiminė „Gubojos“ sodininkų bendrijos pirmininko pavaduotojas Žilvinas Berlinskas.

Iš pradžių miškininkai sakė sodų bendrijų pirmininkams, kad sugadintą kelią sutvarkys. Tačiau gyventojai vis dar maitinami pažadais, o duobės gilėja, atsiranda naujų.

Bendrijos parašė ne vieną prašymą Kauno rajono savivaldybei. 2015 m. pradžioje vienos iš bendrijų pirmininkas gavo atsakymą, kad 2014 m. Kauno rajono savivaldybės užsakymu buvo parengtas kelio rekonstravimo darbų techninis projektas. Jame numatyta išplatinti važiuojamąją dalį, įrengti drenažą, suremontuoti melioracijos sistemą, taip pat įrengti autobusų apsisukimą ir galinę stotelę prie sodininkų bendrijų.
„Gubojos“ sodininkų bendrijos pirmininko pavaduotojas Ž.Berlinskas primena, kad, kai dauguma gyventojų čia kūrėsi, kelias buvo geras. Jį sugadino medienos pirkliai, tvarkydami škvalo nuniokotą mišką.

„Bendras projekte numatyto rekonstruoti kelio ilgis yra 2,21 km, o rekonstravimo darbų kaina, pagal projektuotojų skaičiavimus, siekia 725 tūkst. eurų.

Įvertinus tai, kad Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) kasmet skiriama apie 1,7 mln. eurų, o Kauno rajono savivaldybė turi apie 1825 km vietinės reikšmės kelių (gatvių), toks projektas negalės būti įgyvendintas per trumpą laiką, nes tai reikalauja didelės dalies metinių lėšų.

Tačiau Kauno rajono savivaldybė neatsisako projekto ir ieško finansavimo šaltinių jam įgyvendinti“, – rašoma atsakyme.

Duobes lopo ir akmenimis iš pamario

„Gubojos“ sodininkų bendrijoje yra 45 sklypai, o „Žuvėdros“ – 152, nemaža dalis gyventojų – nuolatiniai, dažniausiai tai – jaunos šeimos, auginančios vaikus ir vežiojančios juos į darželius, kasdien vykstančios į darbą. Susitikome su nusivylusiais gyventojais tuo metu, kai kelionių į darbą spūstys jau seniai buvo išsisklaidžiusios.

Per pusvalandį trukusį pokalbį suskaičiavome 9 pravažiuojančius automobilius.

Anksčiau pro šias bendrijas kursavo autobusas, bet jau kurį laiką jo maršrutas sutrumpintas iki Žiegždrių. Automobilių neturintys garbaus amžiaus gyventojai ir vasarą atvykstantys sodininkai priversti sunkius pirkinių ar užaugintų gėrybių krepšius pėsčiomis nešti daugiau kaip 2 kilometrus.
„Jei išsikvieti greitąją pagalbą, tenka labai ilgai laukti. Laužomas ir mokinius vežiojantis geltonasis autobusiukas – taip mėtomi valstybės pinigai. Pilamės degalus, mokame didžiulius pinigus, akcizo mokestį, todėl apmaudu, kad kelias netvarkomas“, – piktinosi Ž. Berlinskas.

„Jei išsikvieti greitąją pagalbą, tenka labai ilgai laukti. Laužomas ir mokinius vežiojantis geltonasis autobusiukas – taip mėtomi valstybės pinigai.

Pilamės degalus, mokame didžiulius pinigus, akcizo mokestį, todėl apmaudu, kad kelias netvarkomas, – piktinosi Ž. Berlinskas. – Žiemą išvažiuoti iš viso būna keblu, jei sniego daugiau, išlaviruoti tarp duobių ar prasilenkti praktiškai neįmanoma.

Sunkiasvorė miško technika išspaudė provėžas, kelio viduryje susiformavo pilvas, už jo kliūva ne tik žemų automobilių karteriai.“

„Žuvėdros“ sodininkų bendrijos pirmininkas Jonas Stašaitis akcentavo, kad, nesulaukdami pagalbos, kelią remontuoja ir patys: „Kas metus už kelio remontą mokame beveik po 800 Eur: perkame skaldos, nuomojame greiderį ar kitą techniką ir kartu su „Gubojos“ pirmininku Pranu Tercijonu rašome raštus savivaldybei.

Tačiau mūsų remontas praverčia tik trumpai, iki pirmo rimto lietaus.“
„Žuvėdros“ sodininkų bendrijos pirmininkas Jonas Stašaitis akcentavo, kad, nesulaukdami pagalbos, kelią gyventojai remontuoja ir patys.

Neapsikentę gyventojai patys renka iš pamario akmenis, verčia statybines atliekas, jei atlieka remontą, užsako daugiau betono ar skaldos iš bendrų lėšų ir išpila į duobes.

Naujam automobiliui nesutaupo

Prie problemą dėstančio būrelio stabteli ir Aldas Purvinskas, gyvenantis „Gubojos“ sodininkų bendrijoje. „Važinėju E klasės „Mercedes“. Kaip tik grįžtu iš serviso, pakeičiau visą važiuoklę, padangą, nes prakirtau, antrą kartą per 8 mėnesius nukentėjo radiatorius, jį vėl teko atiduoti į metalo supirktuvę.

Remontas atsiėjo apie 300 eurų. Nesvarbu, kad viską lyg ir sutvarkėme, automobilis nepereitų techninės apžiūros. Nuolat į duobes krintant ratams, nusidaužė buferiai, į juos jau nebeinvestuoju, plastmasinės apsaugos tarnauja ilgiausiai du mėnesius“, – vizitą pas meistrus apibūdino vyriškis.

A. Purvinskas teigia neskaičiavęs, kiek jam kainavo automobilio remontas per tą laiką, kai miškovežiai sugadino kelią, tačiau kitam automobiliui sutaupyti nepavyksta.

„Vis dedam į dabartinį ir neturime vilčių, kad kas nors pasikeis. Kelias buvo geras, kol nevežė medienos. Kai įsijungdavau 5-ąją pavarą prie darbovietės Giraitėje, taip ir parvažiuodavau iki namų. O dabar – tragedija. Iškilnota asfalto danga nuobliavo visą apačią.

Pasitaiko, kas nors į didžiausias duobes atveža ir išverčia plytų, tuomet tenka apžergti sutvarkytas vietas. Neretai grįždamas atgal pamatai ant kelio besivoliojančius šarnyrus, traukes, išlipi, apsižiūri – ogi tavo automobilio detalės. Autobusai nevažiuoja, mikroautobusai irgi – taip ir gyvename. Kartais neapsikentęs išsitraukiu dviratį, vis greičiau, nei pėsčiam eiti, ir geriau, nei laužyti mašiną. Nesame tokie turtingi, kad galėtume nuolat mokėti už važiuoklės remontą“, – pasakojo pašnekovas.

Kai nėra aukštas pareigas užimančių ponų

„Žuvėdros“ sodininkų bendrija buvo įkurta 1967 m., o „Guboja“ – kiek vėliau. Pastaroji bendrija Kauno rajone buvo prestižinė, čia susitelkė sovietinė grietinėlė: partijos sekretoriai, kėgėbistai, statybos organizacijų vadovai.

Jų rūpesčiu kelias buvo puikiai tvarkomas, tačiau, metams bėgant, pasikeitus politinei situacijai, vieni neteko svarbių postų, kiti pardavė sklypus ir sodų bendrijų kontingentas pasikeitė.
„Jei čia gyventų koks aukštas pareigas užimantis ponas, šis kelias būtų lygus kaip stalas, o dabar mes, mužikai, – pensininkai ir jauni žmonės be pinigų – priversti maudytis duobėse, mūsų niekas nepaiso“, – piktinosi Regina Bilvinienė.

„Jei čia gyventų koks aukštas pareigas užimantis ponas, šis kelias būtų lygus kaip stalas, o dabar mes, mužikai, – pensininkai ir jauni žmonės be pinigų – priversti maudytis duobėse, mūsų niekas nepaiso“, – piktinosi Regina Bilvinienė.

Privalo informuoti savivaldybę

2014 m. spalio 9 d. tuometis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašą. Jis numato medienos siuntėjų pareigą informuoti savivaldybes apie planuojamą medienos gabenimą rudenį ir pavasarį, laikotarpiu, kai tikimybė sugadinti kelius ypač didelė.

Nors dalis miško kelių nėra įnventorizuoti ir neturi aiškaus savininko, daugelis vietinės reikšmės vidaus kelių priklauso savivaldybėms. Dažniausiai būtent savivaldybės yra atsakingos už susisiekimo galimybę tarp atskirų kaimų, vienkiemių, į kuriuos kelias neretai eina miškais. Joms paprastai tenka pareiga šiuos kelius prižiūrėti, tvarkyti.
Duobas (asociatyvi nuotr.)

Medienos siuntėjas savivaldybę, kurioje yra apvaliosios medienos pakrovimo vieta, privalės informuoti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatyto medienos gabenimo. Jis turės raštu, faksu ar elektroniniu paštu informuoti apie medienos siuntėją, vežėją, transporto priemonę, pakrovimo vietą, planuojamą medienos gabenimo maršrutą ir įsipareigojimus suremontuoti sugadintą kelią.

Remontuojamų kelių sąraše yra tik 14-uoju numeriu

Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Tautvydas Tamošiūnas sako, kad Kauno rajono savivaldybė žino apie netinkamą kelio nuo Žiegždrių gyvenvietės iki sodininkų bendrijų būklę.

„Vienas iš kelio remonto būdų gali būti pasirinktas dabartinės sulaužytos asfalto dangos susmulkinimas ir sutankinimas. Artimiausiu metu nuvyksime į vietą įvertinti situacijos, ji bus pristatyta Kauno rajono savivaldybės vadovams. Šio kelio remontas Samylų seniūnijos pateiktame remontuojamų kelių (gatvių) sąraše yra įtrauktas tik 14-uoju numeriu.“

Seniūnijos duomenimis, soduose registruoti 49 gyventojai.