„Iš dalies šuolis dirbtinis: tiesiog seniau išvykę iš Lietuvos asmenys užsiregistravo po to, kai „Sodra“ pranešė, kad išieškos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas iš tų asmenų, kurie nėra deklaravę emigracijos. Tiesiog daugelis buvo paskatinti susitvarkyti dokumentus ir deklaruoti faktą, kad jie jau negyvena ir nedirba Lietuvoje“, – naujienų agentūrai ELTA antradienį teigė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, galimas ir dar vienas paaiškinimas – Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) procesas.
„Matome turbūt ir kitą priežastį – artėjantį „Brexit“. Jau artimiausiu metu prasidės Jungtinės Karalystės derybos dėl pasitraukimo iš ES, tai reiškia, kad netrukus gali būti apribotos ir ES piliečių galimybės gyventi bei dirbti JK, ir tie, kurie iki šiol svarstė, emigruoti ar ne, tam tikra prasme yra paskatinti ir bando įšokti į tą galbūt „nuvažiuojantį traukinį“, – emigracijos statistiką komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, būtent minėtos priežastys gali paaiškinti, kodėl emigracija pastebimai augo Lietuvoje tuo metu, kai šalyje didėjo minimalus ir vidutinis darbo užmokestis, didėjo užimtumas, o daugelyje miestų yra galimybė susirasti darbą.
Ekonomistas priminė, kad prieš kelerius metus apskritai atrodė, jog emigracija jau yra praeities problema – 2014 m. jos mastas buvo sumažėjęs. Tačiau 2015-2016 m. išvykusiųjų skaičius vėl pradėjo augti, o ši tendencija tęsiasi ir pirmaisiais šių metų mėnesiais. Emigracija vėl tapusi šalies skauduliu.
Ekspertas pripažino, kad dėl šio reiškinio šalis praranda darbingo amžiaus gyventojų, mokesčių mokėtojų, bet bent jau trumpuoju laikotarpiu su tuo kovoti labai sunku. Vis dėlto būtinos rimtos struktūrinės reformos.
„Dar kartą matome, kad reikia labai skaudžių ir svarbių struktūrinių reformų sustabdyti emigracijai. Pirmiausia reikia „liekninti“ viešąjį sektorių: jame dirbančių žmonių ir institucijų skaičius turi mažėti ir tai turi sukurti galimybes iš esmės kelti atlyginimus viešajame sektoriuje dirbantiems kvalifikuotiems darbuotojams, nes jau 5 proc. ar 10 proc. algų augimo per metus nebeužtenka“, – tikino N. Mačiulis, atkreipęs dėmesį, kad negalima smerkti kvalifikuotų specialistų, kurie nepatenkinti sąlygomis Lietuvos viešajame sektoriuje, kai, pvz., sveikatos priežiūros specialistai Skandinavijos šalyse gali uždirbti dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas užsiminė ir apie kitus veiksnius, kurie lemia didelius emigracijos skaičius.
„Vienareikšmiškai psichologinis klimatas svarbus: jeigu piliečiai nesijaučia, kad valdžios atstovai jiems atstovauja tinkamai, jeigu jaučia, kad yra didelis korupcijos lygis ir iš to kylanti pajamų, turto nelygybė, jeigu jaučia, kad yra asmenys, kurie gali neteisėtai praturtėti ir likti nenubausti, tai aišku, kad prisirišimas prie Lietuvos yra susilpnėjęs ir noro čia dirbti, stengtis ir mokėti mokesčius bus mažiau“, – sakė N. Mačiulis, pridūręs, kad Lietuvos visuomenėje gana menkas tolerancijos, empatijos lygis, kitokių pažiūrų ar orientacijos asmenys neretai diskriminuojami ir jiems esą nelieka kitos išeities – tik kuo greičiau emigruoti.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį ir į „sniego gniūžtės“ efektą, kai svetur gyvenančių Lietuvos piliečių diasporai tapus labai didelei, naujiems emigrantams darosi vis lengviau įsilieti į užsienio lietuvių bendruomenes Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ar Skandinavijoje.
Taigi, kiekvienam, nusprendusiam išbandyti emigranto dalią Lietuvos piliečiui, tai padaryti yra kur kas drąsiau ir lengviau, ir tai, pasak N. Mačiulio, tik sustiprina emigracijos efektą.
Kaip skelbta, pernai iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst. žmonių. Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2015 m., emigrantų skaičius padidėjo 5,8 tūkst. (13 proc.), o imigrantų skaičius sumažėjo 2 tūkst. (8,9 proc.).
2016 metais pagal emigrantų srautus Jungtinė Karalystė buvo pirmoji. Į šią šalį emigravo beveik pusė (46,2 proc.) visų emigrantų.
