Į Rusiją užsidirbti traukia imigrantai iš Kirgizijos, Tadžikijos ar Uzbekistano. Jungtinių tautų duomenimis, Rusijoje gyvena 11 mln. imigrantų, daug jų atvykę be vizų iš musulmoniškų vidurinės Azijos šalių.

Tačiau dažnai šių atvykėlių Rusijoje laukia alinantis darbas, prastos gyvenimo sąlygos ir nebūtinai sumokamas atlygis.

Nežmoniškai šaltą vasario naktį šimtai darbininkų iš Uzbekistano statybvietėje, esančioje už keliolikos kilometrų nuo Maskvos, vaikštinėja po purviną sniegą ir purvą. Aplink šiuos žmones kiek užmato akys – taip ir nebaigti statyti 18 aukštų namų, kur turėjo apsigyventi Rusijos kariuomenės pareigūnai, vaiduokliai.

Darbai sustojo, nes statybininkams iš Uzbekistano jau daug savaičių niekas nemoka.

Neturėdami kur eiti, jie trainiojasi aplink, be saiko rūko ir plepa tarpusavyje.

Štai tokia didžiulio netoliese monumento per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems pilotams projekto, kurį rusai vadina „Samoliot“ (liet. Lėktuvas), realybė.

Naktimis tie žmonės išsislapsto netoliese stovinčiame savotiškame miestelyje iš plieninių priekabų. Juose nėra nei dušo, nei kriauklės, nei tualeto – tik eilė ryškiai mėlynų mobiliųjų išviečių, sklidinų užšalusių ekskrementų.

Rytais vyrai dreba prie laužo, kur pusryčiams verdasi kokią nors košę ir arbatai tirpdo netoliese tekančio šaltinio ledą. Nors spaudžia gerų dešimties laipsnių šaltis, dauguma tokiai temperatūrai apsirengę pernelyg plonai – vienas darbininkas pasirodo mūvėdamas vilnones kojines ir apsiavęs šlepetes per pirštą.

Foto: Sputnik / Scanpix

Tokiose statybvietėse kaip minėtasis „Samiolot“ dirbantys imigrantai pasakoja apie kasdieninę kovą už duonos kąsnį, apverktinus atlyginimus, netinkamą elgesį ir diskriminaciją

„Maskva buvo mano svajonė, nuostabus miestas, kur galima užsidirbti daugybę pinigų. Realybė tokia, kad dabar labiausiai už viską noriu iš čia išvažiuoti“, – pasakoja 31 metų darbininkas Fachreddinas Jakubovas.

kaip rašo boomberg.com, panašiai jaučiasi ir 60 metų Muradas Jermalatovas. Penkis vaikus auginantis vyras į Rusiją atvyko naiviai patikėjęs pažadu dirbti ir užsidirbti Chimki mieste. Pirmus du mėnesius viskas tarsi buvo gerai, bet tada jis buvo atleistas. Išbandęs kelis atsitiktinius darbus, galiausiai atsidūrė „Samoliot“ objekte. Čia ir prasidėjo visos jo bėdos.

Dvi savaites jam dar mokėjo, o paskui pinigai baigėsi. Nepaisant to, dirbo ir toliau – po dešimt valandų per dieną šešias dienas per savaitę ir taip pusę metų.

Deja, bet jam sumokėjo mažiau nei trečdalį žadėtos sumos. Vyras tikėjosi pinigų nusiųsti savo šeimai, gyvenančiai Uzbekistano Samarkando regione, tačiau jų tiek mažai, jog net pats negali grįžti namo.

Imigrantai sudaro iki dešimtadalio dirbančiųjų

Foto: Sputnik / Scanpix


Rusijos realybė tokia, kad imigrantams teko svarbus vaidmuo ekonomiką gaivinant po ilgai trukusios recesijos – valdžiai tai kuo puikiausiai žinoma.

„Valstybinė Rusijos televizija kritikuoja Europą dėl multikultūriškumo, pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių įsileidimo, atvykėlių toleravimo, - „Nezavisimaja gazeta“ leidinio tekstą cituoja straipsnio autorius L. Ragozinas. – Tuo pačiu Rusijoje bet kokie mėginimai pasinaudoti antiemigrantiškais jausmais gali būti valdžios charakterizuojami kaip nepriimtinas nacionalistiškumas ar netgi fašizmas.“

Rusija susiduria su milžinišku darbo jėgos deficitu, - patikino Maskvos Carnegie centro ekonominės politikos programos direktorius Andrejus Movčianas. – Mums labai reikia pigios darbo jėgos, kurios šalies viduje rasti nepavyksta.“

„Imigrantai šluoja gatves ir aptarnauja didžiulius gyvenamuosius namus. Dar jiems tenka svarbus vaidmuo gamybos, prekybos ir paslaugų teikimo srityse. Restoranų industrijoje virtuvių darbuotojai iš tokių šalių kaip Kirgizija, Tadžikija ir Gruzija Rusijoje praleidžia ne vienerius metus, o didžiąją pinigų dalį siunčia namo“, - rašo L. Ragozinas.

„Jei pašalintume imigrantus, sudarančius 10 proc. darbo jėgos Rusijoje, nebūtų, kuo juos pakeisti“, - įsitikinęs A. Movčianas. Ekspertas linkęs įspėti, kad didesni atlyginimai, būtini norint privilioti rusų tautybės darbuotojų į tokias darbo vietas, neišvengiamai reikštų kainų augimą ir pakenktų ekonomikos atsigavimui.

„Ribojančios imigracinės politikos Europoje ir Amerikoje susijusios ne tik su ekonominių nuostolių, bet ir su terorizmo baime. Rusijoje taip pat yra panašių nerimavimų, tačiau jie nėra skelbiami labai garsiai. Praėjusį mėnesį V. Putinas pareiškė, kad ne mažiau 5 tūkst. asmenų iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų stojo į „Islamo valstybės“ kovotojų gretas, o 2016 m. saugumo tarnybų agentai areštavo mažiausiai dvi grupes imigrantų, kurie, kaip įtariama, planavo įvykdyti teroristinių išpuolių Rusijoje.

Vis tik vasario mėn. valdžios atstovai pranešė, kad 200 tūkst. deportuotų tadžikų bus leista grįžti į Rusiją. Kai tenka kalbėti apie islamistų terorizmą, V. Putinas linkęs kalbėti aptakiai. Rusiją savo tėvyne vadina apie 9,4 mln. musulmonų, kurie sudaro iki 6,5 proc. šios šalies gyventojų. Islamas – viena iš keturių Rusijoje nuo seno dominuojančių religijų.“ – rašo L. Ragozinas.

„Vis dėlto, anot A. Movčiano, populistinės prieš imigrantus nukreiptos mintys skamba dažnai, o policijos pajėgų reidai darbo vietose rengiami reguliariai. Deja, tenka pripažinti, kad ekonominiai imperatyvai turi kur kas didesnės įtakos, - teigia „Bloomberg“ publikuoto straipsnio autorius. – Valdžia vykdys parodomąsias deportacijas ir priims populistinius įstatymus, bet situacija liks nepakitusi.“

Leidimas dirbti 1 mėn. kainuoja 70 JAV dolerių, o tai apie 400 JAV dolerių vidutiniškai per mėnesį uždirbantiems migrantams yra ganėtinai reikšminga suma.

2015 m. išduota 1,73 mln. leidimų dirbti. Šis dokumentas nereikalingas darbininkams, atvykstantiems iš Kirgizijos, Kazachstano ir Armėnijos, nes 2010 m. šios valstybės įstojo į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą.