Iš Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų sudaryta Trišalė taryba praėjusią savaitę baigė naujojo Darbo kodekso svarstymą. Pasirašytame susitarime nurodoma, kad bendrą poziciją pavyko rasti dėl 19 kodekso ir kitų atidėtų socialinio modelio nuostatų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai ir darbo teisės ekspertas Nerijus Kasiliauskas DELFI paaiškino, kuo šie susitarimai skiriasi nuo dar neįsigaliojusio naujojo kodekso ir nuo senojo kodekso, kuris galioja šiuo metu.

1. Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę.

Pernai priimtame, bet neįsigaliojusiame kodekse tokios nuostatos nėra ir suminę darbo laiko apskaitą darbdavys įveda savo nuožiūra. Tiesiog nurodyta, kad yra toks darbo laiko režimas.

Galiojančiame kodekse darbdavys turi atsižvelgti darbuotojų atstovų nuomonę, t.y. profesinės sąjungos, o kai jos nėra, į darbo tarybos.

2. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra ne daugiau kaip 3 mėnesiai.

Išlieka ta pati neįsigaliojusio kodekso nuostata: ,,Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti 3 paeiliui einančių mėnesių“.

Sename kodekse suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra 4 mėnesiai.

3. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.

SADM paaiškino, kad neįsigaliojusiame kodekse maksimalus darbo laikas vidutiniškai per savaitę negali būti ilgesnis nei 48 val., įskaitant viršvalandžius. N. Kasiliauskas teigė, kad darbo laikas gali pasiekti ir 72 val.

Senajame kodekse maksimalus darbo laikas per savaitę yra 48 val. be jokių išimčių.

4. Suminės darbo laiko apskaitos atveju viršvalandžiai apskaitomi po apskaitinio laikotarpio, kitiems režimams – po savaitės.

Ši nuostata nesikeičia lyginant tiek su naujuoju neįsigaliojusiu, tiek su senuoju galiojančiu kodeksais.

5. Maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 val. per savaitę.

Neįsigaliojusiame kodekse lieka ta pati nuostata.

Sename kodekse darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 val. ir 120 val. per metus. SADM specialistai nurodė, kad pagal daugiau nei vieną darbo sutartį darbo laikas gali siekti iki 70 val. per savaitę. Tačiau N. Kasiliausko teigimu, susiformavo Valstybinės darbo inspekcijos pripažįstama praktika, kuri leidžia tik 60 val.

6. Naktinio darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai.

Neįsigaliojusiame kodekse apskaitinis laikotarpis buvo 1 mėnuo.

Sename kodekse nurodoma, kad apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Tuo metu N. Kasiliauskas teigė, kad naktiniam darbui šiuo metu paprastai taikomas 1 savaitės laikotarpis.

7. Atostogos – 20 darbo dienų.

Neįsigaliojusiame kodekse nurodyta tiek pat.

Tuo metu sename kodekse yra 28 kalendorinės dienos.

8. Papildomos ir pailgintos atostogos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Išlieka ta pati neįsigaliojusio kodekso nuostata.

Sename kodekse reguliavimas irgi toks pats.

9. Darbo taryba privaloma, jeigu dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje yra skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau kaip 3 įmonės profesinių sąjungų kandidatais pasiūlytų įmonės darbuotojų. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai, darbo taryba nesudaroma ir jos funkcijas vykdo įmonės profesinė sąjunga. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo įmonės profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.

Neįsigaliojusiame kodekse nėra reikalavimo, kad viena vieta taryboje būtų skirta profsąjungos nariui. Be to, tam, kad darbo taryba nebūtų sudaroma reikėjo, kad profesinei sąjungai priklausytų daugiau kaip 50 proc. darbuotojų.

Pagal senąjį kodeksą, darbo taryba nesudarome įmonėse, kur yra veikianti profesinė sąjunga.

10. Kol nepradeda veikti naujai išrinktos darbo tarybos – informavimą ir konsultavimą toliau vykdo profesinės sąjungos.

Neįsigaliojusiame kodekse tokios nuostatos nėra. N. Kasiliauskas teigė, kad profsąjungos teisės į informavimą ir konsultavimą netektų iškart po jo įsigaliojimo.

Pagal senąjį kodeksą, jei yra profesinė sąjunga, darbo taryba iš viso nesteigiama.

11. Trišalės tarybos nariai bus priimami remiantis socialinių partnerių sutartais ir Darbo kodekse nustatytais kriterijais.

Neįsigaliojusiame kodekse šiuo metu numatyta mažiau kriterijų, pavyzdžiui, nėra reikalavimo būti tarptautinių organizacijų nariu.

Senajame kodekse kriterijų išvis nėra – jie nustatomi socialinių partnerių susitarimu.

12. Dalinio darbo naudojimas esant svarbioms ekonominėms priežastims, nustatomas Vyriausybės nutarimu.

Neįsigaliojusiame kodekse dalinis darbas gali būti nustatomas paties darbdavio be Vyriausybės nutarimo.

Sename kodekse tokio dalyko kaip dalinis darbas nėra.

13. Informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų, darbdavys privalo pateikti darbo taryboms pareikalavus.

Neįsigaliojusiame kodekse numatyta, kad ši informacija turi būti pateikiama bent kartą per metus.

Sename kodekse galioja tokia pati kaip sutarta nuostata, tik vietoje darbo tarybos nurodyta profsąjunga.

14. Darbo arbitražo sprendimo nevykdymo pasekmė – maksimali 500 Eurų bauda už kiekvieną nevykdymo savaitę, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, ir delspinigiai.

Neįsigaliojusiame kodekse dėl baudų ir delspinigių turi nuspręsti Vyriausybė.

Senajame kodekse baudų nėra.

15. Darbo arbitražą inicijuoja abi kolektyvinio ginčo šalys susitarimu.

Neįsigaliojusiame kodekse dėl darbo arbitražo sprendžia ginčų komisija. N. Kasiliauskas teigė, kad jį inicijuoti gali ir viena iš pusių.

Senajame kodekse jeigu taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta, taikinimo komisija gali perduoti juos nagrinėti darbo arbitražui arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimo surašymu. N. Kasiliausko aiškinimu, darbo arbitražas inicijuojamas šalių susitarimu.

16. Darbinio teisnumo ir veiksnumo įtvirtinimas.

Neįsigaliojusiame kodekse šiuo metu numatytas tik civilinis, bet ne darbinis teisnumas ir veiksnumas.

Senajame kodekse tai yra ir sutarta juos perkelti į naująjį.

17. Kompensacija dėl kilnojamojo darbo ir lauko sąlygų.

Tokių dalykų neįsigaliojusiame kodekse nėra.

Senajame kodekse jie yra ir sutarta juos perkelti į naująjį.

18. Nedarbo draudimo išmokai gauti reikalingas 12 mėnesių darbo stažas būtų įgyjamas per 30 mėnesių laikotarpį. Nedarbo draudimo išmoka bus mokama 9 mėnesius (Nedarbo socialinio draudimo įstatymas).

Dabartinėje neįsigaliojusio įstatymo versijoje numatyta išmokas mokėti 6 mėnesius, o 12 mėnesių stažą reikia įgyti per 24 mėnesius.

Galiojančiame įstatyme nurodoma, kad nedarbo draudimo išmokai gauti reikalingas stažas yra 18 mėnesių, kuris įgyjamas per 36 mėnesius. Jos mokėjimo trukmė priklauso nuo nedarbo draudimo stažo. Jeigu stažas mažesnis nei 25 m., išmoka mokama 6 mėn., jeigu stažas nuo 25 iki 30 m. – 7 mėn., jei stažas nuo 30 iki 35 m. – 8 mėn., jei stažas 35 m. ir daugiau – 9 mėn.

19. Nauja socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonė, savišvietos ir neformaliuoju suaugusių švietimo būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo reglamentavimas, įsidarbinimo galimybių vertinimo ir paramos judumui priemonės taikymo praplėtimai bei institucijų, galinčių skirti baudas už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą rato praplėtimo (Užimtumo įstatymas).

Tai yra naujos Užimtumo įstatymo nuostatos. N. Kasiliauskas sakė, kad socialiniame modelyje šios priemonės taikymas ir kontroliuojančiųjų institucijų ratas dabar yra siauresnis.

Dabar galiojančiame įstatyme tokių nuostatų nėra.

Bus „visiškai kitoks“

DELFI primena, kad sausio pradžioje po susitikimo su Trišalės tarybos atstovais premjeras Saulius Skvernelis teigė tikintis, jog diskusijos dėl ginčytinų Darbo kodekso straipsnių bus baigtos iki Seimo pavasario sesijos pradžios kovo 10-ąją, kad joje kodeksas būtų priimtas ir liepos 1 dieną įsigaliotų.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pusmečiui atidėjo socialinio modelio, kurio viena pagrindinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, įsigaliojimą. S. Skvernelis anksčiau žadėjo, kad šie įstatymai bus pataisyti iki 2017-ųjų liepos, kad per pusmetį verslas ir gyventojai galėtų pasirengti būsimoms naujovėms. Jis yra teigęs, kad po pusmečio socialinis modelis bus „visiškai kitoks“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (138)