Į DELFI redakciją kreipėsi vilnietis Gediminas, kuris skundėsi, kad negali rasti draudimo bendrovės, galinčios jam suteikti draudimo nuo avarijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) paslaugą.
2018 metais darbą pradėti turinti branduolinė jėgainė statoma vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, todėl pašnekovas panoro apdrausti būstą, kurį planuoja įsigyti artimiausiu metu.
„Galvojame būstą pirkti ir tiesiog norisi būti saugiam ir nuo tokio atvejo. Juk čia visai arti Vilniaus. Norisi tuo pačiu apsidrausti ir nuo visokių tokių, nes tas Astravas toks neaiškus padaras“, – kalbėjo Gediminas.
Paskui Astravo AE driekiasi Černobylio šleifas. Baltarusijoje statomo projekto vykdytojai nenori bendradarbiauti su tarptautinėmis saugumą vertinančiomis institucijomis. Dėl šio projekto protestuoja Lietuvos politinės jėgos ir kelia tiek ekologinius, tiek saugumo klausimus.
Nedraudžiamasis atvejis
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis DELFI paaiškino, kad nuo Astravo AE apsidrausti negalima, nes branduolinis įvykis ir jo padaryta žala draudimo taisyklėse apibrėžti kaip nedraudžiamieji įvykiai.
Tam yra keturios priežastys.
„Pirma, branduolinė rizika yra sunkiai pamatuojama, t.y. jos sukeltus padarinius sunku nuspėti ir sumodeliuoti. Naudojantis patirtimi ir turima statistika, draudimo bendrovės gali prognozuoti, pavyzdžiui, gaisro, potvynio ar didesnės audros padarinius ir galimus žalų dydžius, tačiau neįmanoma numatyti, kokie būtų padariniai, kokiems objektams ir kokio dydžio žala būtų padaryta branduolinės nelaimės atveju. Todėl, negalėdamos išmatuoti rizikos, draudimo bendrovės negali prisiimti ir įsipareigojimų atlyginti žalą“, – sakė jis.
Antra A. Romanovskio įvardyta priežastis – branduolinis įvykis paveiktų ne pavienius klientus, bet visus klientus tam tikroje teritorijoje (gana dideliu spinduliu).
„Dėl to nuostolių apimtis yra praktiškai nelimituota ir pavienės draudimo bendrovės yra nepajėgios prisiimti tokios rizikos“, – pridūrė jis.
Asociacijos direktorius teigė, kad tikėtina, jog net ir žalos atlyginimo infrastruktūra branduolinės avarijos atveju būtų nebeveiksni, todėl kalbėti apie žalos atlyginimą tokiame kontekste itin sudėtinga.
„Ketvirta, draudimo bendrovės susidurtu su problemomis, perdraudžiant branduolinę riziką apimančias draudimo sutartis. Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių branduolinė rizika perdraudimo sutartyse dažniausiai yra išimtis arba šiai rizikai taikomas atskiras perdraudimas, kuris turėtų įtakos galutinei draudimo kainai vartotojui“, – apibendrino A. Romanovskis.
