Kasmet ji žengia po reikšmingą žingsnį: įsigyja naujų įrenginių ar patalpų, didina paslaugų rinkinį, užkariauja naujas rinkas. Pjovimo, lankstymo bei suvirinimo paslaugas teikiantis „Karbonas“ savo veikla išsiskiria ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje.

Garliaviškių išskirtinumas

Kuo gi bendrovė kitokia? Pirmiausia, „Karbonas“ neturi savo produkto, gamina detales ir mazgus pagal gamintojų užsakymus. Šalyje yra kelios bendrovės, naudojančios tokias pačias technologijas, tačiau jos gamina savo gaminius ir nedirba taip intensyviai.

Dažnai su užsienio klientais susiderėjus dėl užsakymo bendrovės vadovui tenka raityti parašą ne ant paprastos, o ant konfidencialios sutarties. Su žyme „Slaptai“ gaminamos detalės karo pramonei – paprastai garliaviškiai nė nenujaučia, koks bus galutinis produktas, negali atskleisti nei užsakovo, nei ką gamina. Tai antrasis išskirtinumas.

Trečiasis išskirtinumas nebūtų išskirtinumas, jei kalbėtume apie gamybą. Tačiau vadinamasis „For Fun“ labiau susijęs su požiūriu į darbą ir darbuotojus.

„Visi žinome, kad monotoniškas darbas daro žmogų tarsi robotu, bukina dėmesį, mažina darbo našumą ir didina klaidų tikimybę. Kad taip nenutiktų, mes, be savo pagrindinės veiklos, taip pat projektuojame ir gaminame suvenyrus, verslo dovanas, apdovanojimus, šiaip malonius niekučius. Tai savotiškas galimybių išbandymas, atitrūkimas nuo kasdienės rutinos – darbas savo malonumui, „For Fun“. Pavyzdžiui, inžinierius konstruktorius Tomas Bartulis sukonstravo, o bendrovė pagamino šachmatus. Tai kone juvelyrinis darbas“, – šypsojosi bendrovės generalinis direktorius Vytautas Ruzgys.

Bendrovė "Karbonas"
Foto: Andrius Aleksandravičius

2016 m. „Karbono“ metinė apyvarta sudarė apie 3 mln. eurų, kasmet ji paauga 5–6 procentais. Tai lemia užsakymų gausėjimas, o kartais – metalo kainos augimas: augant jai, didėja ir gaminio kaina. Šiek tiek įtakos turi naftos kaina, o štai dujų – jokios.

„Dujas pradėsime naudoti tik naujame ceche, dažymo kameroje. Patalpų šildyti žiemą mums nereikia – jos prišyla nuo įrenginių. Esame ne tik ekonomiški, bet ir ekologiški – naujausios technologijos, kurios naudoja daug elektros, šilumą kartu su degimo produktais ištraukia, išvalo ir žiemą grąžina į cechą, o vasarą išleidžia į lauką“, – vardijo pašnekovas.

Kokie plėtros žingsniai

„Karbonas“ skaičiuoja jau 23 veiklos metus. Iš pradžių tai buvo vien prekybos metalais įmonė, o nuo 2000-ųjų užsiima gamyba. „Gaminti kur kas įdomiau, nei prekiauti. Be abejo, apsisprendimą lėmė ir naujosios technologijos. Būtent 2000 m., nuvykę į tarptautines parodas, sužinojome, su kokiais įrenginiais dirba panašią veiklą plėtojančios bendrovės“, – prisiminė V. Ruzgys.

Bendrovės plėtra prasidėjo nuo vieno įrenginio – „Karbonas“ įsigijo čekiškas pjovimo vandens abrazyvo srove stakles.

Ši technologija labai universali, leidžia pjauti bet kokią medžiagą: metalus, akmenį, plastiką, gumą, stiklą, medį. Kadangi antro tokio įrenginio Baltijos šalyse tuo metu nebuvo, nuspręsta jį išnaudoti kuo efektyviau: dirbta trimis pamainomis.

Vytautas Ruzgys
Foto: Andrius Aleksandravičius

„Po metų jau galėjome įsigyti antras tokias pačias stakles. Tuomet atsirado poreikis atpiginti ne tokių tikslių gaminių pjovimą. „Karbonas“ nusipirko plazminio ir dujinio pjovimo įrenginį. Tai patikimos programuojamos naujausių technologijų staklės, galinčios be gedimų nuolat dirbti visą parą“, – pasakojo direktorius.

2004 m. bendrovė pradėjo teikti mechaninio apdirbimo ir suvirinimo paslaugas, o po kelerių metų įsigijo ir lankstymo stakles.

Tuomet nuspręsta, kad „Karbonui“ reikia pjovimo lazeriu, nes tai tiksliausias, greičiausias, o dažnai ir ekonomiškiausias plieno, nerūdijančio plieno apdirbimo būdas.

Pastaruosius dešimt metų bendrovė nuolat modernizuoja gamybą, įsigyja pažangesnių technologijų įrenginių, plečia gamybos plotus: pernai pavasarį pradėjo veikti naujas cechas, šiuo metu statomas dar vienas.

Trečios pamainos atsisakė

„Dirbant trimis pamainomis, staklės atsiperka per 2–3 metus. Mes savo įrenginius taip nugręžiame, kad po 5–7 m. juos parduodame už likutinę vertę ir įsigyjame naujų – našesnių, modernesnių, naudojančių mažiau energijos. Tai mums leidžia konkuruoti rinkoje“, – sakė V. Ruzgys.

Dabar „Karbone“ dirbama dviem pamainomis: žmonės, anot direktoriaus, nenori plušėti naktimis. Šiuo metu bendrovėje dirba 60 žmonių. Iš pradžių toks skaičius sukelia nuostabą, tačiau, apsilankius cechuose, jos nebelieka – gamyba automatizuota ir kompiuterizuota, kiekvienam įrenginiui prižiūrėti užtenka vieno darbuotojo.

Bendrovė "Karbonas"
Foto: Andrius Aleksandravičius

Ar yra bendrovei nepavaldžių medžiagų ir metalų? „Galime pjaustyti bet kokius metalus, pradedant titanu, ir bet kokias medžiagas: akmenį, marmurą, plastiką, gumą. Išskyrus grūdintą stiklą, nes pjaunant jis sutrupa. Paieškojus galima rasti medžiagų, kurių neįveikiame. Tiksliau – įveikiame, bet sugadiname“, – šmaikštavo pašnekovas.

Vidaus rinka – per ankšta

Vidaus rinkoje lieka 70 proc. „Karbono“ gaminių. Tačiau užsakovai juos eksportuoja; galima teigti, kad realiai bendrovės eksportas siekia 70–80 procentų.

Tiesioginės eksporto rinkos yra Olandija, Belgija, Švedija, Norvegija, Vokietija. Daugiausia dirbama su Olandija. Su viena šios šalies bendrove „Karbonas“ pasirašė 5 m. sutartį, eksportas į Olandiją sudarys 60 proc. bendrojo eksporto.

„Olandai į mūsų įmonę žiūri labai skrupulingai. Jie dalyvauja gamyboje, rodo klaidas, moko mūsų darbuotojus. Gamybos procesą jie prižiūri nuo pradžios iki pat gaminio išsiuntimo.

Gaminiai skirti laivų ir naftos platformų pramonei – mes gaminame priešgaisrines ir sprogimą atlaikančias duris. Jie matuoja durų rankenos paspaudimo jėgą, mat yra reikalaujama, kad laivuose ir keltuose, atsitikus avarijai, dideles ir sunkias duris lengvai atidaryti pajėgtų 5 metų vaikas. Olandai mums – ne tik užsakovai, bet ir mokytojai, keliantys mūsų bendrovės žmonių kvalifikaciją“, – sakė V. Ruzgys.

Būtent pastarųjų metų bendrovės plėtra susijusi su šios šalies užsakymais. „Kai su olandais pasirašėme sutartį, jie mums garantavo užsakymus 5 metams, o mes iš savo pusės turėjome garantuoti plėtrą, kad būtume pajėgūs juos vykdyti.

Tam ir buvo įsigytas dar vienas 1700 kv. m pastatas, kuriame vien prie olandų užsakymų dirba 20 žmonių. Dabar vykdome kitą plėtros etapą – statome naują pastatą ir ketiname įsigyti naujų įrenginių. Pagal projektą „Regio Invest“ gavome Europos Sąjungos (ES) lėšų gamybinės veiklos plėtrai: didinsime įmonės darbo našumą ir kursime naujas darbo vietas“, – vardijo pašnekovas.

ES parama „Karbonas“ naudojasi seniai – pagal „Leader LT“ programą įsigijo 13 naujų įrenginių, pagal projektą „Everslas“ – gamybos valdymo programą ir kt.

Gamina kone visoms pramonės šakoms

„Karbonas“ dirba ne tik su karo, laivų, naftos platformų pramonės atstovais. Įmonė turi užsakymų iš medicinos, maisto, statybų srities, išorės ir vidaus interjero dizainerių, menininkų.

Jokio neužtikrintumo dėl rytojaus bendrovė nejaučia: „Turime daug klientų, kartais seni dingsta, atsiranda naujų. Klientais laikome tuos, kurie užsako gaminių mažiausiai už 5 tūkst. eurų per metus, tokių yra beveik 100. O mažiukų nė neskaičiuojame, tačiau viliamės, kad jie kada nors irgi užaugs.“

Vienas įdomiausių „Karbono“ užsakovų – Wimas Delvoye, pasaulyje gerai žinomas menininkas iš Belgijos. Su juo bendradarbiaujama apie 7 m. – gaminami jo sukurti moderniojo meno kūriniai. Užsienyje egzistuoja meno pramonė: kai menininkas labai populiarus ir paklausus, jis turi dirbti kaip fabrikas.

Menininkas „Karbonui“ atsiunčia brėžinius, o bendrovėje detalės išpjaunamos lazeriu, suvirinamos, valcuojamos, nugludinamas paviršius.

Įdomiausius užsakymus pateikia menininkai

W. Delvoye kūriniai – inžinerijos, naujausių technologijų ir meno sinergija. Vieną jų sudarė 3700 skirtingų detalių, gamyba užtruko 5 mėnesius.

„Tai labai preciziškas darbas, kai detalė prie detalės turi priglusti milimetrų tikslumu, mes jį vadiname juvelyriniu. Iš viso esame padarę per 50 darbų. Mums tie užsakymai labai patinka, jų atlikimas kūrybiškas ne tik konstruktoriui, bet ir detalių pjovėjui, suvirintojui.

Kuo menininko stogas labiau pavažiavęs, tuo jis įdomesnis. W. Delvoye – labai plataus profilio menininkas. Be kita ko, jis tatuiruoja gyvas kiaules. Po to jos pjaunamos, oda nulupama, ji tampa paveikslu ant sienos arba daroma iškamša“, – pasakojo V. Ruzgys.

Bendrovė "Karbonas"
Foto: Andrius Aleksandravičius

„Karbonui“ tenka realizuoti ir ne tokius provokuojančius Lietuvos menininkų sumanymus. Vienu įdomesnių ir įsimintinesnių užsakymų bendrovės vadovas įvardijo nerūdijančio plieno rombines kasetes. Jomis padengtas „Swedbank“ centrinės būstinės Vilniuje pastato, pelniusio 2009 m. „Archiformos“ premiją, fasadas.