Jo Kauno rajono savivaldybė atkakliai siekė dešimt metų. Meras Valerijus Makūnas „Savaitraščiui Kaunui“ papasakojo, kokie darbai planuojami, kad ši teritorija būtų dar patrauklesnė pakaunės gyventojams ir krašto svečiams.
– Esate sakęs, kad nenusiviltumėte, jei iš Vyriausybės sulauktumėte neigiamo atsakymo, nes atlikti darbai dėl to niekur nedings, jie liks ir tarnaus žmonėms.
– Taip, tačiau dabar džiaugiamės, kad atkurtas istorinis teisingumas. Juk Kačerginė iki Antrojo pasaulinio karo buvo unikalus priemiesčio kurortas, kuriame namus statėsi daug garsių to meto visuomenės veikėjų, politikų, menininkų. Čia gyveno ir kūrė Pranas Mašiotas, Vincas Mykolaitis- Putinas, Jonas Biliūnas.
Dvi Kačerginės tarpukario laikų vilos (viena priklausė generolui Pranui Vaiciuškai, kita – inžinieriui Viktorui Rėklaičiui) pernai prikeltos naujam gyvenimui.
Kulautuva tarpukariu buvo laikoma vienu geriausių Lietuvos kurortų, 1936 m. miestelį prie Nemuno pagal poilsiautojų skaičių lenkė tik Palanga.
Čia ilsėdavosi užsienio šalių ambasadoriai, užsienio šalių turistų grupės net iš Argentinos, Brazilijos, Vokietijos. Kurorte įvairiomis progomis lankėsi ir ilsėjosi ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, kiti Vyriausybės nariai.
Pagal dabartinius kurortinėms teritorijoms keliamus reikalavimus, tokiose vietose turi būti gausu augmenijos, miškų, vandens telkinių. Šiame regione ne tik teka Nemunas, bet ir yra įrengtas Kulautuvos paplūdimys, turime nuostabių pušynų, mineralinio vandens gręžinį.
Yra suformuoti parkai, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai Kačerginėje bei Kulautuvoje.
Nemuno slėnio zona nurodoma tarp didžiausią turizmo plėtros potencialą turinčių arealų šalyje, o Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 m. programoje Kauno rajonas priskirtas prie prioritetinių turizmo plėtros regionų.
– Kokie iššūkiai laukia gavus statusą?
Svarbiausias dalykas – šioje teritorijoje negalima plėtoti pramonės, kuri teršia aplinką, ribojami akustiniai dalykai, galintys kenkti sveikatai. Teritorija bus itin prižiūrima, kad nesklistų erkių platinamos ligos.
Kyla ir kitų reikalavimų. Turime mąstyti apie viešbučių, maitinimo paslaugų teikimą. Džiaugiamės, kad Kačerginėje, miestelio centre, šalia populiarios dviračių trasos, atidarytas trijų žvaigždučių kategorijos viešbutis „Kankorėžis“.
Savivaldybė ir toliau plėtoja partnerystę su LSMU, svarstoma, kaip panaudoti valgyklos pastatą, esantį šalia Kulautuvos reabilitacijos ligoninės. Jį sutvarkius, čia galėtų įsikurti seniūnija, biblioteka, kultūros centras, būtų teikiamos paslaugos svečiams.
– Kokie projektai numatyti, kad kurortinė teritorija taptų dar patrauklesnė lankytojams?
Bus plėtojamas Kulautuvos paplūdimys, čia atsiras vandenlenčių ir vandens pramogų parkas, inventoriaus nuoma, kempingas, bus galimybė rengti varžybas, organizuoti sportinius renginius.
Vyksta diskusijos su KTU vadovybe. Netonių kaimo erdvę, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Nemuną, norime pritaikyti visuomenės poreikiams, įrengti apžvalgos aikštelę, o ateityje – galbūt net rogučių trasą.
Vėliau modernizuosime Kačerginės daugiafunkcį centrą, šiame miestelyje bei Zapyškyje įrengsime sporto centrus su treniruokliais, žaidimų salėmis. Jau parengti šių objektų projektai, juos pradėti įgyvendinti planuojame dar šiemet.
Piliakalnių metais pakaunėje daugiausia dėmesio sulauks legendomis apipintas, vietos gyventojų ir turistų mėgstamas Pyplių piliakalnis.
Tikimasi, kad jį iš esmės sutvarkyti pavyks dar šiemet. Pagal parengtą techninį projektą planuojama atlikti tvarkomuosius piliakalnio paveldosaugos ir statybos darbus: sutvarkyti pažeistas piliakalnio dalis, eroduojantį apsauginį pylimą, panaikinti erozijos židinius, užpilti karo laikų apkasų liekanas.
Iškirtus menkaverčius medžius ir krūmus, atsivers vaizdas ir išryškės piliakalnio siluetas. Bus įrengti saugūs laiptai, pėsčiųjų takai su terasomis, suformuotas lankymo maršrutas.
Su Vidaus vandens kelių direkcija, dviračių sporto klubu ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis svarstoma, kaip įrengti mažųjų laivų uostą Kačerginėje ir buvusiame Šilelio karjere.
Žvelgiant į ateitį, didžiausi planai yra susiję su dviračių takų plėtra nuo Kačerginės iki Zapyškio. Parengtas projektas lyniniam keltui per Nemuną ties Zapyškiu įrengti, intensyviai ieškoma finansavimo. Kadangi tuo metu dar neturėjome kurorto teritorijos statuso, buvome kaimas, negalėjome pretenduoti gauti lėšų pagal Judumo programą.
6 mln. eurų – per dideli pinigai iš savivaldybės biudžeto projektui įgyvendinti. Greičiausiai pirmajame etape eisime paprastesniu keliu – nupirksime pontoninį keltą, kad būtų užtikrinta jungtis tarp šiapus ir anapus Nemuno besidriekiančių dviračių takų.
Bendradarbiaujant su Vilkaviškio vyskupija dar šiais metais bus atnaujinta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, sutvarkytas jos šventorius.
Neabejotinai ši vieniša Nemuno slėnyje stovinti bažnyčia yra vienas romantiškiausių Lietuvos statinių ir vienas unikaliausių senosios architektūros pastatų.
Tokios stilistikos bažnyčių šalyje daugiau nėra, tačiau šis gotikinės architektūros paminklas gerokai apniokotas laiko ir gamtos. Atnaujinant Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią bus perstatytas balkonas, restauruotos freskos, įrengta šildymo sistema, suprojektuoti nauji langai, apšvietimas.
– Kokia kurortinės teritorijos statuso ekonominė nauda?
Pirmiausia kurortinės teritorijos statuso ekonominė socialinė nauda siejama su sveikatos būklės gerinimu, BVP augimu, įvaizdžio formavimu.
Ne paslaptis, pagal dabartinę praktiką savivaldybė gautų papildomą finansavimą iš valstybės biudžeto, turėtų daugiau ir įvairesnių galimybių pretenduoti į paramą. Kaip žinome, kurortinėms teritorijoms skiriami aukštesni balai gaunant tikslinį finansavimą, dalyvaujant projektuose, atsiranda galimybė prašyti Kultūros ministerijos paramos kultūriniams renginiams organizuoti. Be to, galėtume nustatyti ir taikyti vietines rinkliavas už įvažiavimą, nakvynę, naudojimąsi viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.
Tačiau mums ekonominė nauda nėra pagrindinis dalykas. Siekiame išsaugoti unikalią gamtos ir kultūros paveldo teritoriją dabartinėms ir ateities kartoms, skirti ją sveikatinimui, turiningam laisvalaikiui, neužstatyti pramonės ir logistikos įmonėmis.
