„Esame turėję septynis pakankamai rimtus susitikimus. Prognozuojame, kad vienas turėtų būti naujas žaidėjas, – sakė jis. – Vienas subjektas pakankamai rimtai ir tikrai intensyviai domisi pilnos bankinės licencijos įsigijimu.“

V. Vasiliauskas pridūrė, kad tai yra ne euro zonoje esantis bankas.

„Kai mes susitikinėjame su potencialiais besidominčiais ir kurie ateityje gali įžengti į šią rinką, vėlgi, tu maždaug matai jų ketinimų rimtumą. Kaip ir sakiau, vienas bankų tuo pakankamai rimtai užsiiminėja“, – kalbėjo jis.

Daugiau detalių apie galimą naują bankų sektoriaus dalyvį Lietuvoje V. Vasiliauskas neatskleidė.

„Didžiausias viliojimo aspektas yra susijęs su mūsų naryste euro zonoje. Taip pat – su mūsų aktyviais veiksmais mokėjimų rinkoje, su reguliatoriaus kaip partnerio įvaizdžiu.

Kol kas nežinome viso vaizdo su kuo tas pretendentas sietų savo atėjimą į Lietuvą, bet paprastai užsienio bankai juda ir paskui korporatyvinius klientus. Tai irgi galėtų būti viena iš priežasčių“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad pagrindinė „vyšnia“ yra susijusi su Lietuvos naryste euro zonoje.

Antradienį Lietuvos bankas pristatė 2016 metų bankų sektoriaus rezultatus, bankų finansinę būklę, apžvelgė naujausias skolinimo ir skolinimosi tendencijas, prognozes, vykstančius pokyčius mokėjimo paslaugų rinkoje ir kitas naujoves.

Pranešimo pabaigoje V. Vasiliauskas sakė, kad nuo 2017 metų sausio 1 dienos atsiradusi galimybė steigti specializuotą banką didins konkurenciją rinkoje.

Jo teigimu, dvylika esamų ir naujų rinkos dalyvių domisi šia galimybe.

Specializuoto banko ypatybė – mažesnis minimalaus kapitalo reikalavimas, reikia 1 mln. eurų, o ne 5 mln. eurų.

„Tarp besidominčiųjų yra svarstančių ir apie įprastą banko licenciją“, – pasakojo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pelnas augo

Lietuvos banko pranešime teigiama, kad pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną.

Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir toliau buvo aktualus vietos bankams.

Lietuvos bankai ir užsienio bankų filialai pernai uždirbo 252,2 mln. eurų bendro neaudituoto pelno – 17,1 proc. daugiau nei 2015 metais.

V. Vasiliauskas sakė, kad pernai pelningai veikė 10 bankų ir filialų, nuostolių patyrė 3 rinkos dalyviai.

„2015 metai buvo žemo starto metai, o pernai skolinimas jau įsibėgėjo. Bankai dosniau teikė paskolas tiek įmonėms, tiek gyventojams, o būsto paskolų vertė viršijo prieš krizę buvusį lygį.

Prognozuojame, kad šiemet klientų poreikis paskoloms nemažės, todėl skolinimasis toliau augs“, – sakė jis.

V. Vasiliauskas pasakojo, kad bankai ir toliau dominuoja finansų sistemoje. Toliau augo bankų turtas ir vyko konsolidacija.

Bankų klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė per 2016 metus išaugo 10,6 proc., iki 18,1 mlrd. eurų. Gyventojams suteiktų paskolų vertė padidėjo 6,9 proc., iki beveik 8,1 mlrd. eurų.

Paskolos būstui

Didžiąją dalį namų ūkiams suteiktų paskolų sudarė būsto paskolos, kurių vertė per metus išaugo 6,4 proc. ir sudarė 6,4 mlrd. eurų. Tai yra aukščiausias taškas istorijoje, daugiau nei prieš 2008 metų finansų krizę.

V. Vasiliauskas pabrėžė, kad būsto kredito rinka šalies mastu netolygi. 2016 metais daugiau nei pusė suteiktų naujų būsto paskolų sumos buvo skirtas butams ir namams Vilniaus apskrityje pirkti.

Tuo metu Kauno ir Klaipėdos apskritims teko atitinkamai 19 ir 14 proc. naujų būsto paskolų srauto.

Nepaisant aktyvesnio kreditavimo, bankai išlaiko subalansuotą finansavimosi struktūrą pasikliaudami gyventojų ir įmonių indėliais.

„Bankuose pasiekiami indėlių rekordai. Ne išimtis ir 2016 metai, kada klientų suma bankuose 2017 metų sausio 1 dieną sudarė 18,8 mlrd. eurų indėlių ir buvo 10 proc. didesnė nei prieš metus. Didžiąją šios sumos dalį – beveik 11,2 mlrd. eurų – sudarė gyventojų indėliai“, – sakė V. Vasiliauskas.

Taip pat pabrėžta, kad bankų sistemos kapitalo būklė yra tvirta – pakankamumo rodiklis siekia 19,4 proc.