Ši veikla taip įsišaknijusi, kad net „Brexit“ audra per silpna ją išrauti. Priešingai – papūtę permainų vėjai kai kuriuos verslininkus privertė pasitempti dėl išaugusio paslaugų poreikio.
Sunku apskaičiuoti, kokia šio sektoriaus vertė, tačiau galima neabejoti, kad nuo jo yra priklausomi dešimtys tūkstančių žmonių – ne tik besinaudojančių paslaugomis, bet ir jas teikiančių.
Nors pastarųjų tikrai netrūksta, darbo tiek, jog reikia gerokai pasisukti norint patenkinti poreikį. Pinigus uždirbti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, sakė su „Tiesa“ kalbėję vežėjai, gabenantys ne tik siuntas, bet ir keleivius.
Kaip ir kitų verslų atstovai, siuntų vežėjai ištempę ausis seka visas su „Brexit“ susijusias naujienas, tačiau reaguoja į jas kol kas santūriai. Juolab kad nėra laiko atsipalaiduoti – po referendumo darbo tik padaugėjo.
Verslas optimistiškai žvelgia ir į tolesnę perspektyvą – JK pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) bei tikėtinus apribojimus, mat europiečiai žada užkirsti britams kelią prie vieningos rinkos, jeigu šie laikysis savo plano sugrįžti prie savųjų sienų bei migracijos kontrolės.
Vežėjai nesibaimina tokio scenarijaus. Jie sutinka, kad gali tekti patirti papildomų išlaidų ar nesklandumų, tačiau „Brexit“ smūgis nebus toks stiprus, kad sudaužytų ir jų, ir jų klientų lūkesčius.
O kol JK ir ES skyrybos neįvyko, tarp abiejų šalių kasdien ir toliau kursuoja dešimtys transporto priemonių, verslai plečiasi, konkurencija nemažėja. Prognozuota, kad po praėjusių metų birželio 23-iosios referendumo svaro sterlingo kursui staiga smigus žemyn augs ir paslaugos kaina, bet vežėjai tokiam žingsniui nesiryžta – baiminamasi, kad įkainių korekcija atbaidys klientus.
Ne visi įteisina veiklą
Vežimo paslaugas teikia tiek Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės, tiek savarankiškai dirbantys fiziniai asmenys. Kalbama, kad šiame sektoriuje vis dar pasitaiko vadinamųjų nelegalų – asmenų, kurie dirba, kaip ir kiti, tik savo veiklos niekaip neįteisinę.
Valstybinė Lietuvos kelių transporto inspekcija „Tiesai“ atsiųstame laiške teigė, kad ES licencija nereikalinga siuntoms vežti kaip universaliajai paslaugai ir kroviniams vežti motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiama masė neviršija 3,5 tonos.
Vežamos siuntos turi būti su siuntėjo ir vežėjo pasirašytu Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) važtaraščiu, jeigu vežimas nėra vykdomas pagal tarptautines pašto konvencijas. Už tai, kad siuntos vežamos be CMR važtaraščio ar jis užpildytas neteisingai, gali būti taikoma administracinė atsakomybė – skiriama bauda vairuotojams nuo 10 iki 14 eurų, o bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims siektų nuo 20 iki 40 eurų.
Kita vertus, kaip teigia patys vežėjai, veiklą įteisinę paslaugos teikėjai yra patikimesni, nes prisiima atsakomybę už siuntos pristatymą, ją draudžia. Vis daugiau vežėjų suteikia ir galimybę sekti siuntos kelionę realiuoju laiku bei tiksliai matyti, kada siunčiami daiktai pasieks gavėją.
Verslas nežlugs
„Nestabilus svaro sterlingų kursas ir nežinomybė galbūt ir privertė žmones mažiau migruoti pirmyn bei atgal, – svarsto bendrovės „Reisas.lt“ vadovas Laurynas Šaulys. – Bet mes stengiamės vengti pesimistinių minčių ir dirbti taip, kaip dirbome.
Juolab kad radikaliai niekas nepasikeitė – kontrolės pastaruoju metu nestiprino nei Lietuvos, nei Jungtinės Karalystės įstaigos, tam kol kas nėra pagrindo. Tiesa, britai pasienyje dažniau nori žvilgtelėti į keleivius – matyt, po referendumo labiau rūpinasi, kas atvyksta į šalį. O siuntinių patikra išliko tokia pati, kaip ir anksčiau.“
L. Šaulys įsitikinęs, kad net susiklosčius pesimistiškiausiam „Brexit“ variantui ir ES verslui atsiradus papildomų kliūčių veiklai Britanijos salyne, Lietuvos vežėjai neliktų be darbo, o jų klientai – be įprastos paslaugos.
„Aš nemanau, kad britai visiškai atsiribos nuo Europos ir užkirs mums kelią vežti žmonėms tai, ko jiems reikia“, – sako jis.
Konkurencija neleidžia miegoti
Bendrovės „A&A transfer“ pasiuntiniai zuja po visą Europą, tačiau liūto dalį šio siuntų gabentojo versle užima Jungtinė Karalystė.
Pagrindinę rinką, pasak vieno iš įmonės vadovų Alvydo Lukošiaus, „Brexit“ lėmęs referendumas mažai tepakeitė. O ateities verslininkai laukia ramiai, nelinkę panikuoti – sako palauksią juodu ant balto užrašytų sprendimų ir juos vykdysią.
„Negi gali būti kitaip? Keisti nieko negalėsim, prisitaikysim“, – sako A. Lukošius.
Jis pastebi, kad šiandien pinigus atidžiau skaičiuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantys bendrovės klientai. Jie dažniau skundžiasi pablogėjusiu gyvenimu, kitiems reikia paaiškinti, jog svaro sterlingų vertė beveik susilygino su euro, ir tai turėjo pasekmių. Tačiau kainų verslininkai nedrįsta keisti, mat žmonės į bet kokius įkainių pakitimus linkę reaguoti itin jautriai. Konkurencija rinkoje labai didelė, o nemažai lietuvių pagrindiniu kriterijumi vis dar laiko paslaugos kainą.
„Ieško pigiausių – kokybė lieka antrame plane“, – konstatuoja verslininkas.
Tuo, pasako jo, naudojasi rinkos naujokai, kurie skelbiasi nuvešią siuntinius už gerokai mažesnę kainą.
„Tokie skelbimai krinta į akis. Mes, senbuviai, iš karto juos pastebime ir žinome, kad kažkas čia ne taip: kaina nelogiškai maža, neįmanoma už tiek teikti paslaugą ir dar uždirbti. Todėl vis dar pasitaiko tokių žmonių skundų, kad vežėjas nepaėmė ar nurodytu adresu nepristatė siuntinio. Ką gi, šykštus moka du kartus...
Tačiau didžioji dalis jau pirmenybę teikia paslaugos kokybei, atidžiai tikrina vežėjus ir geriau sumokės keliais svarais sterlingų daugiau, bet žinos, jog siuntimo sėkmė garantuota“, – pasakojo nūdienos aktualijas ir klientų įpročius A. Lukošius.
Šis verslas, anot jo, – ne iš lengvųjų ir neleidžia prarasti budrumo. Būtina sekti rinkos naujienas, klientų atsiliepimus, žmonių poreikius, kolegų pasiūlymus, antraip konkurentai kaipmat pasinaudos spraga.
„Galima sakyti, kad atsipalaiduoti negalima nė sekundei. Dirbame septynias dienas per savaitę, dvidešimt keturias valandas per parą“, – sakė A. Lukošius.
Kontroliuojančių įstaigų pareigūnų veiksmais nei JK, nei Lietuvoje verslininkai nesiskundžia.
„Lietuvoje tenka susidurti labai retai, o JK pasienyje patikra kaskart skirtinga. Viskas priklauso ne nuo įstaigų, o nuo tikrinančio asmens, gal net nuo jo nuotaikos. Todėl kartais gali ilgiau užtrukti dokumentų tikrinimas ar kitos procedūros. Kiekvienas reisas – skirtingas“, – tikina vienas iš „A&A transfer“ vadovų.
Po referendumo – šuolis aukštyn
Pastarųjų 8 mėnesių veiklos rezultatais džiaugiasi ir siuntų bei keleivių vežimu užsiimanti UAB „Toras LT“. Bendrovė per šį laikotarpį plėtėsi, pirko transporto priemones, kūrė naujas darbo vietas ir artimiausiu metu augimo stabdyti nežada – automobilių parką netrukus turėtų papildyti du mikroautobusai. Negana to, kilo ir darbuotojų atlyginimai.
Nors Jungtinė Karalystė – ne vienintelė bendrovės veiklos kryptis, būtent permainos šioje šalyje lėmė šiuos pokyčius.
„Po referendumo pasikoregavus svaro sterlingų kursui euro atžvilgiu padidėjo vežimo srautai iš Anglijos į Lietuvą – naudojamasi tuo, kad šioje šalyje už eurus dabar galima įvairius daiktus nupirkti gerokai pigiau, todėl žmonės perka viską, – pasakojo įmonės vadybininkas Marijus Braška. – Anksčiau iš Anglijos į Lietuvą grįždavo pustuštės mašinos, o dabar jos parvažiuoja pilnos, vos telpame.“
Tuo metu iš Lietuvos į JK siunčiamų prekių kiekiai nepakito, informavo jis.
Vadybininko manymu, geopolitiniai pokyčiai privertė kai kuriuos lietuvius paspartinti emigracijos planus.
„Pastebėjome, kad kai kurie žmonės nori išvažiuoti dabar, kol JK dar nepasitraukė iš ES. Matyt, baiminasi, kad vėliau durys į šią šalį bus uždarytos. Išvažiuodami jie išsiveža daug asmeninių daiktų, todėl padaugėjo bagažo vežimų, perkraustymų,– kai kurie emigruojantieji su savimi pasiima net baldus“, – sako M. Braška.
Bendrovės kainodarai „Brexit“ įtakos nepadarė. „Kainos yra tos pačios dar nuo tų laikų, kai Lietuvos valiuta buvo litai“, – teigė vadybininkas.
Paklausėme, ar bendrovė svarstė galimus žingsnius susiklosčius pesimistiškiausiam „Brexit“ scenarijui – JK atskyrimui nuo bendros ES rinkos, atsiradus papildomų mokesčių, biurokratinių kliūčių.
„Kiekvienas rimtas verslas planuoja ateitį ir svarsto įvairias ateities perspektyvas. Mūsų toks scenarijus negąsdina: jau ilgą laiką dirbame su ES nepriklausančia Norvegijos rinka ir turime patirties. Kita vertus, siuntų poreikis nedings.
Tiesiog atsiras laiptelis, kurį reikės perlipti, ir mes tai padarysime. Gal reikės samdyti papildomus darbuotojus, grės kitos išlaidos, bet tai padaryti mes pajėgūs. Visą laiką stabiliai augome – to tikimės ir ateityje“, – optimistiškai pokalbį baigė M. Braška.
