Iki šiol retai kam pavykdavo įrodyti tokią neteisybę. Tačiau neseniai vienas darbuotojas, išsaugojęs darbdavio el. laiškus, teisme įrodė, kad jam priklauso daugiau nei nurodyta sutartyje.
Vis dėlto darbdavys įsitikinęs, kad teisus yra jis, o darbuotojas veikiausiai iš anksto planavo jį apgauti ir tyčia nepasirašė kai kurių dokumentų.
Koks iš tikrųjų atlyginimas?
Ginčas dėl atlyginimo kilo tarp transporto bendrovės „Polarline“ ir jos darbuotojo kilo 2016 m. spalį. Sprendžiant iš Vilniaus apylinkės teismui pateiktų dokumentų, darbuotojas pats nusprendė išeiti iš darbo nes su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta.
Tik su antstolės pagalba darbdaviui pristatęs prašymą atleisti iš darbo jis sužinojo, kad darbo sutartis buvo nutraukta prieš dvi savaites – nuo tos dienos, kai, pasak darbdavio, po komandiruotės turėjo pasirodyti darbe. Atleidimo pagrindas – šiurkštus drausmės pažeidimas – pravaikšta.
Taigi ginčas pateko į teismą, kuris turėjo nuspręsti, kokį atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas priteisti. Tiksliau, kaip apskaičiuoti šią sumą.
Darbdavys įrodinėjo, kad darbuotojas į įmonę buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi už 400 Eur algą. Nuo 2015 vidurio sulygta 460 Eur, o nuo 2016 m. vidurio – 495 Eur alga. Pagal ją ir priklausančius dienpinigius su darbuotojui esą ir buvo atsiskaityta.
„Teismas išsamiai įvertinęs į bylą pateiktą elektroninį susirašinėjimą nustatė, kad 2015 m. gruodį tarp ieškovo ir vadovo vyko susirašinėjimas dėl atsiskaitymo.
Jame pateiktas darbo užmokesčio apskaičiavimas, kad vienai darbo dienai nustatytas 85 Eur užmokestis ir papildoma 50 Eur suma; 2016 m. kovą tarp ieškovo ir atsakovo vadovo vyko susirašinėjimas dėl atsiskaitymo už sausio ir vasario mėnesius, jame pateiktas apskaičiavimas, kad vienai dienai nustatytas 80 Eur užmokestis ir papildoma 50 Eur suma. Kartu nurodyta suma išmokėjimui kuri buvo sumokėta, ką patvirtina sąskaitų išrašai.
2016 m. gegužę vadovas parašė elektroninį laišką įmonės darbuotojams nurodydamas, kad nuo 2016-06-20 darbo užmokestis darbo dienai bus 85 Eur, o ne 80 Eur kalendorinei dienai, taip grįžtama prie sistemos, kuri buvo pradėjus dirbti“, – rašoma sprendime.
Kai pagal naują skaičiavimą darbuotojas pateikė ataskaitą, o „vadovas tolesniuose laiškuose nurodė, kad jam kaip įmanoma greičiau sumą išmokės, prieštaravimų dėl skaičiavimo nereiškė“.
Taigi, pagal elektroniniuose laiškuose nurodytas sumas darbuotojo naudai iš darbdavio ir buvo priteista: 2 568 Eur darbo užmokesčio, 2 308 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 3 570 Eur išeitinė išmoką ir 1 000 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Tiesa, toks sprendimas apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Įspėja dėl darbdavių
Atleistam darbuotojui byloje atstovavo profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkė Živilė Čeplauskė.
Jos teigimu, teisininkai vienareikšmiai pasisako tik už rašytines sutartis ir susitarimus tarp darbuotojo ir darbdavio, tačiau darbo rinkoje pastebima ne tik raštu sutartyje fiksuotos darbo sąlygos (pavyzdžiui darbo užmokestis):
„Neretai darbdaviai elgiasi nesąžiningai ir sutartyje raštu fiksuoja mažesnį darbo užmokestį žadėdami priimamam darbuotojui, kad mokės daugiau. Kilus ginčui dėl neteisingo atsiskaitymo, paprastai darbdaviai pradeda baksnoti į darbo sutartį, kurioje yra mažesnis darbo užmokestis, nei buvo tartasi.
Tokiu atveju darbuotojui patartume būti apdairiam ir rinkti visus susitarimą patvirtinančius įrodymus: elektroninius laiškus, SMS pranešimus, telefoninius pokalbius ir kt., kurie gali padėti įrodyti, jog egzistavo kitoks nei darbo sutartyje susitarimas dėl darbo apmokėjimo ar kitų sąlygų.
Ž. Čeplauskė darbuotojams patarė rinktis kvalifikuotą teisinį atstovavimą, nes ne kiekvienas savo srities specialistas turi teisinių žinių, tinkamai pasiruošti ginčui su darbdaviu. Be to, asmeniškai ginčytis su darbdaviu sunku ir psichologiškai.
Darbdavio versija kitokia
„Polarline“ direktorius Aivaras Žilinskas DELFI patvirtino šią istoriją, tačiau pateikė kitokią jos versiją:
„Šiuo atveju darbuotojas ilgą laiką ruošėsi duoti mus į teismą, provokavo, rinko medžiagą, kuria galėtų pasiremti. Mes jį atleidome už pravaikštas, kadangi pradėjo neiti į darbą ir iš kitų įmonių pradėjo skambinti dėl rekomendacijų. Buvo akivaizdu, kad jis ieško kito darbo – atsisakė atvykti į darbą, nepateikinėjo ataskaitų ir kt.
Paskui jis kreipėsi į teismą priteisti atostoginius, tačiau atostogauti jis atostogavo, tik už atostoginius nepasirašė. Šitą galima įrodyti ir tai pateikta teismui. Tačiau teismas kažkodėl priėmė tokį sprendimą, bet mes, nežinau, aišku, jį skųsime“.
Vilniaus apygardos teismas DELFI patvirtino, kad žemesnės instancijos sprendimas jau apskųstas, bylos posėdis numatytas balandžio mėnesį.
Paklaustas, kaip vertina teismo sprendimą remtis elektroniniu susirašinėjimu, direktorius neslėpė nuostabos.
„Kaip pasakyti, aš nežinau, ar tai iš viso yra įmanoma. Mes veikiame pagal Lietuvos įstatymus. Lygiai taip pat teismas turėtų vadovautis įstatymais. Įstatymai nustato, kad yra darbo, kuri oficialiai deklaruojama „Sodrai“, pajamos taip pat apskaitomos ir deklaruojamos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sutartis sudaryta ir pagal galiojančius teisės aktus yra apskaičiuojami dienpinigiai ir komandiruotpinigiai.
Kai kalbi su žmogumi, pvz., jūs ateinate į darbą, aišku, kad darbas visą laiką bus išvykoje, nes tai yra vilkiko vairuotojas ir klausiate, kiek aš uždirbsiu. Tai aišku, kad suapvalini, ta prasme, tiksliai nepasakysi. Priklausomai nuo to, ar važiuosi į Latviją, ar į Prancūziją uždarbis skirsis 5 kartus, skirsis priklausomai nuo to, ar važiuosi dieną, ar naktį. Tai ir sakai, kad bus nuo tiek iki tiek“.
Pasak vadovo, tikriausiai tik teismas žino, kaip ir kodėl traktavo susirašinėjimą elektroniniu paštu ir kodėl tai prilygino darbo sutarčiai.
„Normaliai neisite į darbą nežinodamas, ar uždirbsite penkis šimtus ar tūkstantį. Pagal mūsų galiojančias tvarkas, kuriomis privalome vadovautis, taip ir yra. Pati praktika teismų šioje vietoje yra labai kontroversiška.
Tas pats momentas, kad elektroniniuose laiškuose nebuvo nurodomas jo darbo užmokestis. Buvo nurodoma orientacinės sumos, kiek jis gali tikėtis vidutiniškai už dieną, plius savaitgaliai, bet tai vis tiek yra komandiruotė“, – komentavo A. Žilinskas.
Jis svarstė, kad atleistas darbuotojas, matyt, jau turi panašios praktikos su kitais darbdaviais:
„Naudodamasis profsąjunga dalyvauja, bando spausti, tempiasi iš profsąjungos žmogų, neva išmokėkite priklausančius atostoginius. Tačiau kai grįžta iš komandiruotės, visada išleidžiamas atostogų ir nepasirašo ir, matyt, tikėtina, kad ne pirmą kartą jis tą daro.
Dabar nuolatinis spaudimas iš profsąjungų atstovų irgi yra. Skambina, klausia, kada mokėsite, gi priteisė, ginčijamės, turime jiems dar įrodinėti, kad turime teisę skųsti aukštesnei instancijai. Tas sprendimas yra visiškas absurdas ir nesąmonė. Nežinau, kuo tada tikėti, pateikėme normalius dokumentus, žiniaraščius, kaip priklauso, pagal įstatymus, teismas į tai neatsižvelgė ir net nekomentavo“.
„Polarline“ direktorius tikino, kad siekiant bet kokių klausimų, jo įmonėje visi mokėjimai vykdomi tik į darbuotojo banko sąskaitą, taigi, viskas yra aiškiau aiškaus. „Sodros“ duomenimis, ši įmonė turi 51 darbuotoją. Sausio mėnesį vidutinis jų darbo užmokestis buvo 470 Eur.
Įstatymai numato: kai vairuotojo mėnesinis darbo užmokestis neviršija 494 Eur sumos (t. y. 380 Eur MMA, padaugintos iš koeficiento 1,3), jam mokami dienpinigiai neapmokestinami, jeigu neviršija 50 proc. nustatyto atlyginimo. Didesni dienpinigiai yra apmokestinami.
Kai alga viršija 494 Eur, neapmokestinama visa dienpinigių suma, neviršijanti LR finansų ministro patvirtintos tos užsienio šalies dienpinigių normos.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra 50,7 tūkst. sunkvežimių vairuotojų.
