Tiesioginėje DELFI transliacijoje dalyvavęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra geriausias dalykas naujame kodekse.
„Jis sujungtas su garantiniu fondu, kur dalį išeitinių išmokų mokės darbdavys, dalį – tas fondas. Bus užtikrinta, kad darbuotojas, turėdamas stažą tikrai gaus išmokas. Nebus (kaip dabar) problematiška su darbdaviu. Darbdaviui palengvins darbuotojo atleidimą, esant ekonominiams sunkumams“, – komentavo jis.
Profsąjungų atstovo teigimu, fondas mažins socialinę įtampą.
„Nes dabar, kai būna sunki ekonominė padėtis, reikia atleisti darbuotojus, būna įtampa, nesutarimai, kai reikia mokėti išeitines kompensacijas. Būna ir psichologinio smurto, ir mėginimas atleisti kitaip darbuotojus, neišmokant visko. Šis fondas tą problemą išsprendžia“, – sakė A. Černiauskas.
Sukuria bendruomenę
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, kad naujame kodekse jam labai patinka darbo tarybos.
„Šiandien turime problemą – kaip įtraukti įmonės darbuotojus į sprendimų priėmimą ir darbo taryba yra labai geras instrumentas, ypač gerai veikia, kai atsiranda sunkumai.
Kai reikia darbuotojams pasakyti, kad: „Įjunkime dvasią, įveiksime tuos sunkumus“. Šioje vietoje darbo tarybos labai reikalingos, susikuria bendruomenė, kuri sprendžia problemas“, – sakė jis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė kaip gerą naujovę išskyrė neribojamą vienos dienos darbo laiką.
„T.y. atsisakoma 8 valandų apribojimo. Kaip mama, galiu susiorganizuoti ir nuvežti vaiką į būrelį, pas gydytoją ir t.t. Tai yra galimybė man ne nuo 8 iki 17 val., o kai man yra poreikis, laisvai suorganizuoti savo darbo laiką“, – paaiškino ji.
Saugus lankstumas
Naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje turėtų įgyvendinti vadinamąjį „saugaus lankstumo“ darbo santykių modelį. DELFI pašnekovai nesutarė, ar tai iš tikrųjų įvyks.
E. Radišauskienė pabrėžė, kad apie tai kalbant reikia žiūrėti į visą socialinį modelį bendrai: tiek ir į Užimtumo įstatymą, tiek ir Nedarbo draudimo įstatymą.
„Ką pasiūlė visas socialinis modelis, tai – darbdavys investuoja į darbuotoją, kol jis dirba pas jį. Yra numatyta pareiga žmogui finansuoti mokslus, neformalų mokymą, galima susitarti, privalu mokėti 10 nedarbo dienų ne mažiau nei pusę atlyginimo.
Tai yra nuolatinis investavimas į darbuotojo kompetenciją. Tokiu atveju, žmogus netekęs darbo jau yra saugesnis, nes gali lengviau rasti darbą“, – aiškino ji.
Viceministrė pridūrė, kad netekęs darbo žmogus gaus nors ir ribojamas, bet dosnesnes nedarbo draudimo išmokas.
„Žmogui bus geriau, nes jis turės ir mokytis, ir darbdavys turės jam padėti, jis galės lanksčiau reguliuoti savo laiką, yra numatytos galimybės tai daryti, derinti šeimos ir darbo interesus“, – sakė ji.
D. Arlaukas teigė, kad pagrindinis principas, kuriuo remiantis buvo rengiami įstatymai yra: saugome žmogų, bet ne jo darbo vietą.
„Žmogaus baimė buvo susijusi su tuo, kad jei jis neteks darbo, jo niekas nenorės priimti. Mes ir sakome, kad naujas principas išlaisvina tiek darbdavį, tiek darbuotoją. Darbdavį – kad galės priimti ir atleisti, o darbuotojas žinos – na ir kas, jei atleis, nueis kitur“, – komentavo jis.
A. Černiauskas laikėsi kitokios pozicijos.
„Realiai, ką matome tame įstatyme, tai – lankstumą darbo santykių, o saugumo ten nėra absoliučiai. Viso kodekso konstravimas buvo kažką pasiimant iš darbuotojo“, – tvirtino jis.