„Darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas padarytų mokesčių sistemą aiškesnę ir net sumažintų šešėlinę ekonomiką. Kitas dalykas – paskatinti Lietuvos įmonių investicijas ir reinvesticijas, kad kiltų darbo našumas ir žmonės uždirbtų daugiau. Tai puikios priemonės“, – naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį sakė Ž. Šilėnas, kurį stebina faktas, kad abi minėtos priemonės esą dar laukia išsamios analizės ir tai numatyta padaryti iki 2018 m. pabaigos ar net 2019 m. pabaigos, nors LLRI ir kitų institucijų ekspertai jau yra atlikę reikalingus skaičiavimus.
Ž. Šilėnas teigė, kad vertinant pajamų nelygybės problemą reikia neužmiršti mažų pensijų.
„Pajamų nelygybės problema šiek tiek dirbtinė. Ji iš esmės atsiranda dėl mažų pensijų. Jeigu pažiūrėtume į pajamų nelygybę tarp dirbančiųjų, darbingo amžiaus žmonių, tai mūsų rodikliai nelabai kuo skiriasi nuo Europos Sąjungos (ES). Mūsų pajamų nelygybė kiek didesnė, kai žiūrime į visus žmones, kartu ir į pensininkus. Tai pripažįsta ir Europos Komisija (EK)“, – sako Ž. Šilėnas, pasak kurio, pensijos yra pastebimai mažesnės už algas, ir tai yra iššūkis valdžiai: žmonės, sąžiningai mokėję mokesčius, daug sumokėję į „Sodrą“, sulaukę pensinio amžiaus turėtų gauti atitinkamo dydžio pensiją. Dabartinė sistema esą skatina nemokėti mokesčių, juos slėpti.
LLRI prezidentas sutinka, kad būtina vertinti naujų galimų lengvatų efektyvumą, bet reiktų iš esmės pakeisti požiūrį į lengvatas ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.
„Bet kokiai prekei mažesnis PVM tarifas būtų naudingas: ar tai būtų šildymas, ar duona, ar kėdės. Todėl manau, kad teisingesnė kryptis – ne dalinti lengvatas atskiroms prekėms, o priimti sprendimą, kad Lietuvoje PVM bus mažiausias įmanomas, pavyzdžiui, 15 proc., juo labiau kad diskusijos apie tai Europos Sąjungoje vyksta“, – teigė ekspertas.
Ž. Šilėnas taip pat paragino valdžią sistemiškiau žvelgti į smulkiojo verslo skatinimą. Pasak jo, negalima viena ranka skatinti, o kita žlugdyti.
„Kai kuriuose punktuose kalbama apie lengvatų panaikinimą. Bet, tarkime, verslo liudijimai, individuali veikla – jiems taikomi kiek kitokie mokesčių tarifai yra dažnai suprantami kaip lengvatos. Ir valdžia ne kartą yra deklaravusi norą suvienodinti apmokestinimą. Tad jei duos vienų metų mokestines „atostogas“ (pradedančiajam verslui – ELTA), bet pakels mokesčius, tai nebus gerai“, – sakė LLRI prezidentas.
Kaip skelbta, finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį pristatė numatomas mokesčių, biudžeto formavimo, regionų ir finansų rinkų plėtros pertvarkas. Jomis siekiama mažinti socialinę atskirtį ir skatinti ekonomiką.
Mokesčių sistemos peržiūros tikslai yra socialinis teisingumas ir ekonomikos augimas. Kompleksine mokesčių pertvarka Finansų ministerija, be kita ko, siūlo mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, taip pat numato peržiūrėti mokesčių lengvatas ir palikti tik tas, kurios yra socialiai teisingos ir efektyvios.
Peržiūrint smulkiojo verslo apmokestinimą planuojama veiklą pradedančiam verslui suteikti vienų metų „atostogas“ nuo mokesčių. Be to, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą įmonėms numatoma siūlyti leisti apmokestinamąjį pelną sumažinti iki 100 proc., taip pat skatinti alternatyvaus finansavimo plėtrą. Tikimasi, kad šios priemonės padės skatinti investicijas bei verslui užtikrins geresnes alternatyvaus skolinimosi sąlygas.
Daug dėmesio Finansų ministerija skirs skatindama savanorišką mokesčių mokėjimą.
