„Mes visi nukentėjusieji svarstėme, kur jis padėjo mūsų pinigus, nes atsakymo į šį klausimą taip ir nesulaukėme“, – šiandien sako į apgaulės pinkles patekęs žinomas sostinės advokatas. Jis, kaip ir nukentėjusieji verslininkai, prašė neminėti nei vardų, nei pavardžių. Nes paprasčiausiai gėda.
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje dėl sukčiavimo, kai apgaule buvo užvaldytas didelės vertės turtas, ir netikrų dokumentų pagaminimo kaltinamas 35 metų Paulius Putkis. Jis – buvęs advokato padėjėjas.
Teisėja Rasa Paužaitė nuosprendį kaltinamajam paskelbs jau kovo 30 d. – baudžiamojoje byloje valsybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Čepelionis teismui pasiūlė anksčiau neteistą P. Putkį pripažinti kaltu net dėl keturiolikos nusikalstamų veikų ir jam skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams bei paskiriant 100 MGL (3 766 eurų) baudą.
Prokuroras taip pat siūlo nuteistajam skirti įpareigojimą – per bausmės vykdymo laikotarpį nukentėjusiesiems grąžinti pasiskolintus pinigus.
Tokiai prokuroro pozicijai priešinasi nukentėjusieji – jie teisme pareiškė, kad jeigu P. Putkis nebus nubaustas realia laisvės bausme, tuomet įstatyme numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. „Jam tai atrodys kaip visiškas nebaudžiamumas“, – kalbėjo jie.
Vienas nukentėjusiųjų pažymėjo, kad P. Putkis yra prasiskolinęs dešimtims žmonių, tik ne visi kreipėsi pagalbos į teisėsaugą.
„Tai, kad nuteistajam bus skirta piniginė bauda ir valstybė kreditorių eilėje atsiras 85-uoju numeriu, situacijos nepakeis, nes P. Putkis net nemokėjo anksčiau jam skirtų administracinių nuobaudų“, – sakė jis.
Dar kitas nukentėjusysis piktinosi, kad dideles sumas gavęs P. Putkis net nebandė skolų grąžinti dalimis. „Mes net nežinome, kur jis dabar dirba, kokias gauna pajamas – jis susirinko mūsų pinigus ir, jeigu nebus įkalintas, gal kur nors sau sėkmingai gyvens užsienyje, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis praeis kaip viena diena“, – kalbėjo vyras.
„Labai svarbu, kad jis negalėtų toliau tęsti tokių pačių nusikalstamų veikų“, – antrino jam dar kitas nukentėjusysis.
O P. Putkis, kurio sąžinę slegia šimtatūkstatinė skola, sako, kad šiandien yra priverstas atsiprašyti visų nukentėjusiųjų – net ir tų, kurie nesikreipė į pareigūnus ir neprašė pradėti ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo.
„Kai skolinausi pinigus, suvokiau, kad yra visiškai nerealu skolas grąžinti – šiandien dar nežinau, kaip pinigus atiduosiu, – teisme sakė buvęs advokato padėjėjas. – Dėl to sugriuvo mano šeima, griūva ir gyvenimas.“
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad P. Putkis dideles pinigų sumas skolinosi ne tik iš pažįstamų, bet ir advokatų kontoros, kurioje dirbo, klientų. Vyras žmones įtikindavo, kad pasiskolintus pinigus panaudos įvairiuose investiciniuose projektuose, taip pat įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau parduos už gerokai didesnę sumą.
Pasiskolindamas pinigus P. Putkis pasirašydavo skolos vekselį, tačiau savo kreditoriams pinigų taip ir negrąžino. Anot prokuroro T. Čepelionio, jau skolindamasis dideles sumas kaltinamasis žinojo, kad pinigų negrąžins.
Nustatyta, kad iš aštuonių asmenų jis pasiskolino daugiau kaip 184 tūkst. Eur.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas P. Putkis pareigūnams sakė, kad investuoti į nekilnojamąjį turtą pradėjo dar 2007-2008 m. – tuo metu iš vieno kliento, dažnai ateinančio į advokatų kontorą, pasiskolino apie 200 tūkst. litų. Jam, kaip ir kitiems kreditoriams, P. Putkis nuslėpdavo, kad turi finansinių įsipareigojimų bankams.
„Kadangi 2011 m. šalyje kilo ekonominė krizė ir bankrutuojančios įmonės turėjo daug nekilnojamojo turto, kurį pigiai parduodavo, tikėjausi jį įsigyti, o paskui parduoti už didesnę kainą“, – apie verslo pradžią pasakojo P. Putkis.
Iš fizinių asmenų pradėjęs skolintis pinigus advokato padėjėju dirbęs vyras kaip reikiant įklimpo, nes verslas nesisekė, o bankai ėmė reikalauti grąžinti paimtus kreditus, įspėjimo signalus siųsdavo ir kreditoriai, iš kurių jis anksčiau buvo pasiskolinęs pinigų.
„Tikėjausi, kad galėsiu su visais atsiskaityti, bet negalėjau, nes kiti asmenys su manimi neatsiskaitė, o ir nepasisekė investiciniai projektai – manau, neįvertinau savo galimybių grąžinti skolas, kurias užtikrindavau vekseliais“, – sakė kaltinamasis.
Net tada, kai buvo pakankamai giliai įklimpęs į finansinę duobę, P. Putkis nenustojo skolintis pinigų – suradęs naujų aukų jis žadėdavo iš bankrutuojančios bendrovės nupirkti butus, nors šie tuo metu jau buvo areštuoti.
„Žinojau, kad laikinosios apsaugos priemonės artimiausiu metu nebus panaikintos, bet man tuo metu labai reikėjo pinigų – tuo metu man vienas asmuo, kuriam buvau skolingas, ėmė grasinti susidorojimu“, – tikino jis.
Vyras taip pat pažymėjo, kad grasinimų sulaukė ir iš kitų asmenų. „Kriminalinę praeitį turintys asmenys man ėmė grasinti susidorojimu – ne tik su manimi, bet ir šeima, taip ir viskas įsisuko, kad nieko nebegalėjau kontroliuoti“, – sakė P. Putkis. Kas tie asmenys, jis neįvardijo.
Vyras pripažino visas skolas, tačiau kada kreditoriams grąžins pinigus, nežino ir net neskubėjo švaistytis pažadais.
„Sunkiai, bet turėsiu grąžinti, – ne per mėnesį ir net ne per metus“, – tepasakė jis.
