Nenustatytos apimties darbo arba „nulinė“ sutartis, tai tokia darbo sutartis, kai darbuotojas atvyksta dirbti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui atlyginti už faktiškai išdirbtą laiką.

Anksčiau buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvoje būtų numatytas minimalus darbo laikas – 8 val. per mėnesį, už kurį būtų mokama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išdirbo tas valandas, ar ne.

Tačiau tokiai sutarčių formai pasipriešino praėjusių metų vasarą kodeksą vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Jos teigimu, nulinės sutartys sukuria papildomas prielaidas piktnaudžiavimui slepiant tikrąsias darbo apimtis ir šešėlinio darbo masto augimui.

Vėliau, jau lapkritį, Seimas atsižvelgė į šiuos argumentus ir nulinių sutarčių kodekse nebeliko.

Pavojų nemato

Nulinės sutartys įrašytos pirmadienį Trišalei tarybai darbdavių pateiktų papildomų kodekso nuostatų, kurias reikėtų apsvarstyti iki Seimo pavasario sesijos, sąraše.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas DELFI sakė, kad grąžinti nulines sutartis prašo dėl to, kad jos ne tik verslui, bet ir darbuotojams, pavyzdžiui, studentams sukuria galimybių.

„Jeigu kažkokiu laikotarpiu padirbi, atsiranda koks nors skubus užsakymas įmonėje, manau, kad tokia forma yra labai liberali ir lankstumo įveda į pačią darbo rinką“, – paaiškino jis.

Sigitas Gailiūnas

S. Gailiūnas sakė, kad nulinių sutarčių klausimą kelia, nes tai yra naudinga Lietuvai.

„Tikrai nematome (neigiamų pasekmių – DELFI), matome tik tai teigiamas. Tai sudarytų daliai darbuotojų galimybę užsidirbti, o įmonės irgi galėtų pasinaudoti“, – teigė jis.

Vadina svajone

„Tai yra jų svajonė, noras turėti tą dalyką, jie savo pageidavimus išreiškė ir viskas“, – darbdavių pasiūlymą grąžinti nulines sutartis komentavo Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas.

Jis pabrėžė, kad vieną kartą dėl to jau buvo susitarta, o dabar vėl grįžtama prie to paties.

„Dabar yra tokia situacija, kad nei darbdaviai, nei profsąjungos nėra patenkinti nei tuo rezultatu, kuris yra, nei tuo, kurį bus galima pasiekti. Laikas per trumpas ir per greitai viskas forsuojama, tai šalys dabar stengsis išmesti visus įmanomus pasiūlymus“, – svarstė pašnekovas.

DELFI primena, kad sausio pradžioje po susitikimo su Trišalės tarybos atstovais premjeras Saulius Skvernelis teigė tikintis, jog diskusijos dėl ginčytinų Darbo kodekso straipsnių bus baigtos iki Seimo pavasario sesijos pradžios kovo 10-ąją, kad joje kodeksas būtų priimtas ir liepos 1 dieną įsigaliotų.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pusmečiui atidėjo socialinio modelio, kurio viena pagrindinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, įsigaliojimą. S. Skvernelis anksčiau žadėjo, kad šie įstatymai bus pataisyti iki 2017-ųjų liepos, kad per pusmetį verslas ir gyventojai galėtų pasirengti būsimoms naujovėms. Jis yra teigęs, kad po pusmečio socialinis modelis bus „visiškai kitoks“.

Raimondas Tamošauskas

R. Tamošausko manymu, naujoji Seimo dauguma į pasiūlymą grąžinti nulines sutartis reaguos taip pat kaip prezidentė.

„Jei jie išlaikys tą savo norą užtikrinti stabilumą ir saugumą Lietuvoje, didinti dirbančių žmonių, tada turėtų laikytis pozicijos, kad pirma yra dirbančio žmogaus saugumas, o verslas – po to“, – sakė jis.