Taip nusprendė Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi fizinio asmens prašymą dėl viešojo intereso gynimo.
Prokurorai pareikalavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) spręsti, kokių priemonių imtis nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti.
DELFI žiniomis, NŽT įspėjo „Hanner“ priklausančią bendrovę „Promola“, kad su ja sudaryta valstybinė žemės nuomos sutartis bus nutraukta per 2 mėnesius po to, kai šiai bus įteiktas pats įspėjimas.
NŽT nei paneigė, nei patvirtino, kad ketina nutraukti nuomos sutartį dėl žemės, kuriame ilgus metus stovėjo apleistas „Žalgirio“ stadionas.
Į klausimus, ar ir dėl ko priimtas toks sprendimas, kas bus daroma su žeme nutraukus nuomos sutartį, ar valstybei nereikės atlyginti nuostolių, jeigu juos patirtų žemės nuomotojas, kas juos atlygintų, NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas atsakė tik tiek:
„Šiuo metu NŽT yra gavusi Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą spręsti dėl priemonių galimiems teisės pažeidimams pašalinti“.
NŽT Vilniaus miesto skyriaus laikinas vedėjas Artūras Baltrušaitis, pasirašęs „Promolai“ adresuotą pranešimą apie nutraukiamą valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat prokuratūros atstovai, nurodę imtis veiksmų, į DELFI klausimus neatsakė.
Praėjusį penktadienį bendrovė „Hanner“ taip pakomentavo situaciją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo:
„Toks sprendimas yra nerimą kelianti ir bloga žinia Lietuvos ir užsienio investuotojams, nes rodo, kad bet kokios ilgalaikės sutartys su valstybe gali būti nutrauktos be jokių aiškių priežasčių ir argumentų.
„Hanner“ iš Šiaulių banko už 41 mln. Eur 2015 m. įsigijo teritoriją tarp Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių. Ši teritorija, kartu su joje esančiais pastatais, Šiaulių bankui atiteko bankrutavus Ūkio bankui.
Šiaulių bankas viešo konkurso būdu, kuriame dalyvavo 30 Lietuvos ir užsienio investuotojų, pardavė šį objektą ir gautus pinigus panaudojo Ūkio banko indėlių kompensavimui.
NŽT ketinimas nutraukti žemės nuomos sutartį yra nesąžiningas ir neteisėtas, nes įsigyjant pastatus ir teritoriją, visos procedūros buvo atliktos viešai, skaidriai ir teisėtai.
Jei valstybė laikysis tokios politikos, Lietuva taps nepatrauklia investuotojams šalimi, o investicijų srautas dar labiau sumažės.
Apie tolimesnius veiksmus ir priemones, kuriomis ginsime kompanijos interesus dėl šios situacijos, pranešime kitą savaitę“.
Grandioziniai planai
Planuota, kad į viešbučio statybas bus investuota 20 mln. Eur, o 8 tūkst. kv. m ploto viešbutis būtų užbaigtas 2018 m. pirmąjį pusmetį.
„Šis viešbutis yra statomas greta būsimo Kongresų centro, o Katedros aikštę pėsčiomis galima pasiekti vos per kelias minutes. Geroje lokacijoje esantis viešbutis patenkins ne tik Kongresų centro poreikius bet ir didėjančius į Vilnių atvykstančių verslo atstovų, turistų ir miesto svečių lūkesčius“ – tada cituotas „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
2015 m. įsigijusi beveik 8 ha teritoriją centrinėje miesto dalyje, „Hanner“ planavo į verslo centrų bei gyvenamųjų namų statybą šioje teritorijoje investuoti 200 mln. eurų.
„Sodros“ duomenimis valstybinės žemės nuomos sutartį sudariusi „Promola“ turi vieną darbuotoją.
Registrų centro duomenimis, „Promolos” įstatinis kapitalas yra 4,5 mln. Eur. Visos jos akcijos priklauso bendrovei „Hanner RE“.
Ankstesni nemalonumai dėl statybų
Praėjusį spalį Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis BNS patvirtino, jog pagal tuo metu vis dar galiojusį sostinės bendrąjį planą, teritorijoje tarp Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių numatytos sporto paskirties statinio statybos.
„Plane įrašyta, kad toje teritorijoje turi būti futbolo arena ir pramogoms skirtas objektas. Jie gali statyti (kitus statinius – BNS), bet turi likti vietos ir tam objektui, dar yra pakankamai vietos, kad tai būtų padaryta. Dabar ten formuojamas užstatymas pagal gatvę ir lieka dar daug vietos iki rytinės sklypo ribos“, – BNS sakė M. Pakalnis.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis BNS tada tvirtino, kad bendrojo plano sprendinius dėl futbolo arenos savivaldybė turėjo pakeisti gerokai anksčiau. Anot jo, 2013 metais Vyriausybės strateginis komitetas nusprendė atsisakyti ketinimų „Žalgirio“ stadiono teritorijoje statyti Nacionalinį stadioną ir šiuos planus nukreipė į Šeškinės mikrorajoną.
Remdamasi šiuo sprendimu 2014 metais Vilniaus miesto taryba, tuomet dar vadovaujama mero Artūro Zuoko, įpareigojo administracijos direktorių organizuoti bendrojo plano koregavimo procedūras.
„Aš nesuprantu, kaip vis dar gali būti nepakeistas bendrasis planas. Tai yra nelegalu. Mes teritoriją įsigijome pagal galiojančius teisės aktus ir priimtus sprendimus, viską, ką čia suplanavome atvirai ir skaidriai pristatėme visuomenei, todėl visiems aišku, kokie yra mūsų planai. Todėl mums ypatingai keista, kai kažkam kyla abejonių“, – kalbėjo A. Avulis.
Čia galite pamatyti, kai atrodė buvusio Žalgirio stadiono teritorija.
