Graikijos paramos programa buvo peržiūrima su pertraukomis ir ginčais tarp Atėnų ir juos kredituojančių ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Nuomonės išsiskyrė dėl mokesčių rinkliavos nustatomos ribos, skolos naštos lengvinimo ir žadėtų reformų. Diskusija sustiprino susirūpinimą dėl galimos naujos finansų krizės Europoje.
Europos stabilumo mechanizmo (ESM), euro zonos finansinės paramos fondo vadovas Klausas Reglingas pirmadienį Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė, kad iki pasibaigiant 2018 m. rugpjūtį programai, pagal kurią numatytos paskolos mainais į reformas, fondas „greičiausiai išmokės (Graikijai) daug mažesnę už maksimalią 86 mlrd. eurų sumą“, nes padėtis, susijusi su jos biudžetu, pastebimai gerėja.
Komentarai nuskambėjo prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje, kur ketinama apsvarstyti Graikijos pasiektą pažangą vykdant paramos programos sąlygas.
Vokietijos, pagrindinės euro zonos dalyvės, finansų ministras sekmadienį perspėjo, esą Atėnų laukia išsiskyrimas su euro zona.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble interviu televizijos kanalui ARD sakė, kad Graikija neturės problemų, jeigu įgyvendins suderintas reformas, nes, priešingu atveju, šalis rizikuoja susidurti su sunkumais. V. Šoiblė pabrėžė kartojantis tai, kas jau skambėjo Atėnų adresu iš kreditorių, tokių kaip TVF, lūpų
„Jeigu Graikija įgyvendins reformas, jokių problemų nebus. Priešingu atveju, problemų bus“, – sakė ministras pridurdamas: „Esu įsitikinęs, kad Graikija žengia teisingu keliu“.
