Šalies ekonomika 2011-2013 m. laikotarpiu sparčiai augo užsienio investuotojų dėka - pastarieji investavo didžiules lėšas į mineralinių išteklių apdirbimą. Tačiau 2016 metais šalyje kilo ekonominė krizė, nes smarkiai išaugo biudžeto deficitas ir sumažėjo pajamos iš eksporto. Mongolijai iškilo nemokumo grėsmė, nes šalis neįstengė išmokėti 580 mln. dolerių sumą, skirtą įsiskolinimams padengti.
Finansinės paramos Mongolijai paketą, kurį sutiko suteikti šaliai Pasaulio bankas, Azijos plėtros bankas ir dvišaliai partneriai, įskaitant Japoniją bei Pietų Korėją, sudaro apie 3 mlrd. dolerių. Be to, Kinijos centrinis bankas pasirengęs išplėsti galimybes Mongolijai pasiskolinti papildomų lėšų, 2,19 mlrd. dolerių, o TVF sutinka pasiūlyti šaliai 440 mln. dolerių paskolas trejiems metams.
Mongolija įsipareigojo imtis priemonių biudžeto deficitui mažinti, bet pažadėjo nemažinti išlaidų socialinėms reikmėms.
Pernai Mongolijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 1 proc., ir tai buvo žemiausias rodiklis per septynerius metus. Finansinės ir biudžeto disciplinos priemonės, numatytos naujausiame susitarime su kreditoriais, gali pakurstyti šalyje recesiją, teigia ekspertai.
