Pasak ūkio ministro, ERPB, kaip tarptautinės institucijos, turinčios didelę patirtį ir kompetenciją rizikos kapitalo investicijų srityje, bendradarbiavimas su „Invega“ atrenkant keturis naujų rizikos kapitalo fondų valdytojus, užtikrins didesnį privačių investuotojų pasitikėjimą būsimais fondais.

Rizikos kapitalo fondas „Bendrai su verslo angelais investuojantis fondas“ skirtas investicijoms į parengiamajame ar vėlesniuose plėtros etapuose veikiančias mažas ir vidutines įmones (MVĮ).

Rizikos kapitalo fondai „Plėtros fondas I“ ir „Plėtros fondas II“ skirti investuoti į MVĮ, kurios sieks patekti į naujas rinkas arba sektorius ir kurs naujus produktus.

Rizikos kapitalo fondas „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas II“ – investuoti į ankstyvajame plėtros etape veikiančias novatoriškas didelį augimo potencialą turinčias MVĮ.

Pagal dar 2016 m. pasirašytą sutartį „Invega“ kartu su ERPB bendradarbiaus visuose rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimo etapuose: atrankose – tikrins ir vertins fondų valdytojus, derybose dėl teisinių susitarimų, susijusių su rizikos kapitalo fondais, taip pat atliks fondų patariamųjų komitetų funkcijas.

Minimoms priemonėms įgyvendinti iš viso skirta iki 58,8 mln. eurų 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšų.

Ūkio ministras padėkojo ERPB atstovams už pastangas gerinti rizikos ir privataus kapitalo ekosistemą ir didinti Lietuvos verslo konkurencingumą.

2016 metų lapkričio duomenimis, ERPB Lietuvoje finansavo 78 projektus, investavo 654 mln. eurų investicijų.

ERPB įsteigtas 1991 metais, siekiant padėti Vidurio ir Rytų Europos valstybėms įgyvendinti rinkos ekonomikos reformas.

Banko narėmis yra 65 valstybės ir dvi tarptautinės institucijos – Europos Komisija (EK) ir Europos investicijų bankas.

ERPB veiklą vykdo 36 Vidurio ir Rytų Europos bei Pietų ir Rytų Viduržemio regiono valstybėse. Lietuva ERPB nare yra nuo 1992 metų.

ERPB veiklos tikslas – skatinti ekonomines reformas, kurios paspartina valstybių perėjimą prie atviros ir demokratiškos rinkos ekonomikos.

Bankas finansuoja projektus žemės ūkio, energijos vartojimo efektyvumo, finansų įstaigų, gamybos, vietinės aplinkosaugos infrastruktūros, gamtos išteklių, energetikos, nuosavybės, turizmo, mažų ir vidutinių įmonių, telekomunikacijų, informacinių technologijų, žiniasklaidos ir transporto srityse.