Sostinės ūkinės skolos šių metų pradžioje buvo 173,8 mln. eurų, paskolų dalis sudarė 141,5 mln. eurų, teigiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime.
Anot savivaldybės, didelės įtakos skolos mažėjimui turėjo taikos sutartis su Finansų ministerija dėl kompensacijos už negautą gyventojų pajamų mokesčio dalį. Per trejus metus miestui bus sumokėti beveik 56 mln. eurų, iš kurių 18,6 mln. eurų jau buvo pervesta 2016 metais. Derėdamasi ir persirašydama su kreditoriais tiek paskolų, tiek bankams perduotų restruktūrizuotų skolų sutartis palankesnėmis sąlygomis, savivaldybė pernai sutaupė apie 1 mln. eurų palūkanų.
Tik per gruodžio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės skola sumažėjo 43,5 mln. eurų. Pasak Vilniaus mero atstovo spaudai Aleksandro Zubriakovo, tai lėmė sėkmingai susiklosčiusi metų pabaiga.
„16,6 mln. eurų buvo Vakarinio aplinkkelio skola, jos padengimą daugiausiai lėmė Europos Sąjungos lėšų injekcija. 18,8 mln. eurų yra pirmoji dotacija iš Finansų ministerijos dėl gyventojų pajamų mokesčio ginčo. Trečias veiksnys yra geresnis pajamų surinkimas mieste“, - BNS sakė A. Zubriakovas.
Vilniaus savivaldybės biudžeto pajamų (be dotacijų) planas pernai viršytas 5,8 mln. eurų. Praėjusiais metais Vilnius surinko 307,5 mln. eurų pajamų (be dotacijų) - 17,4 proc. (45,6 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais.
Šiemet savivaldybės investicijų programos projektams planuojama skirti apie 107,7 mln. eurų, iš jų 33,6 mln. eurų sudarys savivaldybės nuosavos lėšos, 24 mln. eurų - skolintos lėšos, taip pat planuojama gauti apie 34,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) ir kitų fondų paramos lėšų bei 15,8 mln. eurų valstybės biudžeto dotacijų.
Pasak A.Zubriakovo, pernai savivaldybė investicijoms skyrė 142,8 mln. eurų. Maždaug 30 mln. eurų sudarė nuosavos lėšos, 19 mln. eurų - skolintos lėšos, 68,5 mln. eurų - ES ir kitų fondų paramos lėšos, 25,6 mln. eurų - valstybės biudžeto dotacijos.