Solidarumo tinklu „Gyvenimas per brangus“ pasivadinęs judėjimas išplatino vaizdo siužetą, kuriame matyti, kai vieną vakarą į „Casa Della Pasta“ restoraną Kaune užeina keliolika jaunų žmonių ir vienu metu lietuviškai ir angliškai perskaito reikalavimą restorano savininkui dėl dviejų atleistų darbuotojų.
„Šie darbuotojai buvo atleisti po to, kai bandė susiorganizuoti profsąjungą darbe. Reikalavome sugrąžinti darbuotojus, išmokėti vienam iš darbuotojų jam priklausantį mėnesio atlyginimą, duoti legalias darbo sutartis, mokėti ne mažesnį kaip 3,5 Eur/ val. atlyginimą visiems virtuvės darbuotojams, tinkamai mokėti už viršvalandžius, šventines dienas, iš anksto sudaryti grafikus, suteikti nemokamą gėrimą ir maistą per pamainą, gerbti darbuotojų teisę organizuotis“.
Atleisto darbuotojo versija
Nufilmuota ir paviešinta akcija kilo dėl kauniečio Jurgio (pavardė redakcijai žinoma). Jis DELFI pasakojo, kad tiesiog gynė savo teises, numatytas įstatymuose.
Dabar jau buvusio restorano darbuotojo teigimu, jis pradėjo dirbti praėjusių metų lapkričio 13 d. nors darbo sutartį oficialiai sudarė kur kas vėliau:
„Pradėjau dirbti, pirmą savaitę pradirbau be sutarties. Tada kaip ir turėjau dirbti virtuvės pagalbiniu. Tada pasakė, kad galiu kaip ir nebedirbti, bet pasiūlė, jei noriu, galiu dirbti indų plovėju. Sakiau, kad jei už tą patį atlyginimą, sutiko, tada ir dirbau.
Problemos realiai prasidėjo, kai paklausiau ar mokės už darbą sausio 1 d. dvigubu tarifu, kaip numato Darbo kodeksas. Tą dieną, kai paklausiau, pradėjo rėkti, išvadino „šūdų krūva“ ir išmetė iš karto, nors sakiau, kad net jei bandomuoju laikotarpiu priimtas, turi man įteikti pranešimą prieš 3 d.
Kai išmetė, kreipiausi į Solidarumo tinklą. Sukūrėme renginį, kad istorija būtų paviešinta ir t.t. Matyt, išsigandęs viešumo mane priėmė atgal. Sakė, visada mokėjom dvigubai, bet ,kiek kalbėjau su darbuotojais, sakė tikrai nemokės dvigubai ir net konflikto nebūtų buvę“.
Jurgis pasakojo, vėliau nusprendęs su kolegomis po darbo pasikalbėti apie problemas, įvairius dalykus, kurie vyksta galimai pažeidžiant teisės aktus.
„Kažkas jam apie tai pranešė ir tada prasidėjo. Vieną vakarą pasikvietė pasirašyti dokumentų už darbo saugą, kad neterščiau kompanijos vardą, ar kažkas tokio. Tik išėjus iš darbo, tarpuvartėje mane sustabdė toks vyriškis apie 50 m. ir pasakė „nemutink vandens“. Kaip įrodymą, turiu šito įrašą. Taigi, neblefuoju ir nešneku tiesiog iš niekur. Tas vyras sakė, nekaišioti pagalių į ratus darbe, kažkas tokio, mink iš čia ir pan.“, – prisiminė pašnekovas.
Vėliau, anot jo, darbdavys nusprendė juo atsikratyti galutinai. Pakvietė pasirašyti įvairių dokumentų, mėgino atimti įrašą, tada laikė uždarytą, neišleido į tualetą, ir iškvietė policiją, kuriai parašė pareiškimą apie tariamą vagystę.
„Tada parašė pareiškimą, kad neatitikau reikalavimo ir liepė nebegrįžti. O kitą dieną, atleido ir kitą darbuotoją iš Pakistano, kuris dirbo panašiai tiek laiko, bet jam nedavė darbo sutarties (nors jis galėjo kaip studentas dirbti puse etato). Na, o tada ir surengėme akciją, kuri buvo nufilmuota ir publikuota internete“, – pasakojo Jurgis.
Buvę darbdaviai turi kitą versiją
Bendrovės „Ajo makaronai“, kuri valdo minėtą restoraną, direktorius Fabio Manconi paskambino DELFI žurnalistui ir patvirtino, kad buvo atleistas vienas darbuotojas, kuris esą kenkė bendrovei. Kokių veiksmų imtis jo atžvilgiu, tariamasi su teisininkais.
Restorano savininko partnerė Ingrida Skaudickaitė taip paaiškino, kodėl buvo atleistas darbuotojas:
„Darbuotojas buvo atleistas ne dėl kažkokių priežasčių, susijusių su ta profesine sąjunga, apie kurią neturime jokių žinių, nesuprantu, kokia ta organizacija, ko jie siekia.
Tas darbuotojas atleistas tiesiog neišlaikęs bandomojo laikotarpio ir griežtai laikantis visų teisės aktų. Apie tai jam buvo pasakyta, buvo duotas trijų dienų įspėjimas prieš atleidžiant. Tiesiog dėl jo elgesio, netinkamo darbo. Tiesiog jis mums netiko, neišlaikė išbandymo“.
Verslininkė tikino, kad su atleistu darbuotoju, kaip ir su kitais, dirbusiais sausio 1 d. buvo atsiskaityta dvigubai laikantis reikalavimų. Esą darbuotojas apie nesumokėjimą dvigubu tarifu skelbė iš anksto, net neatėjus sausio 1 d. Su visais darbuotojai, taip pat ir su atleistu, buvo visiškai atsiskaityta.
I. Skaudickaitė neigė, kad darbuotojui kas nors grasino, pasak jos, tai yra melas. Ji taip pat neigė, kad restorane dirbo pakistanietis:
„Pas mus dirba tik iš Indijos vienas žmogus. Jis įdarbintas, turi sutartį, su Darbo birža esame dėl jo kalbėję, nes jam sunkiau gauti leidimus“.
Verslininkė taip pat perdavė atleisto darbuotojo susirašinėjimo su kitais asmenimis kopijas ir pridūrė:
„Turime ir įrašą, kuriame Jurgis sako, kad jau taip darė praeitoje darbovietėje ir už tai gavo pinigų iš restorano vadovo, kadangi tai pasiteisino, todėl, manau, jis ir vėl bando tai daryti“.
„Sodros“ duomenimis, bendrovėje „Ajo makaronai“ yra 41 darbuotojas, skolų „Sodros“ biudžetui ji neturi.
Profesinės sąjungos: tokių situacijų daug
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Kauno regiono koordinatorė ir „Mondelez Lietuva Production“ įmonių grupės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Lapajeva DELFI sakė, kad istorija dėl iš restorano atleistų darbuotojų yra visiškai tikra.
„Žinokite, tokių situacijų labai daug. Jų turime ir Maistininkų profesinės sąjungos įmonėse, kai būna tiesiog personalas prigąsdina ir žmonės išstoja iš profesinės sąjungos. Aišku, profsąjungų nemėgsta, visame pasaulyje jos nemėgiamos. Bet labai džiugu dėl to, kas vyksta Kaune, kad jauni žmonės kitaip žiūri, nebetyli ir pradeda organizuotis ir kad tokie dalykai išeina į viešumą irgi yra šaunu“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji teigė pažįstanti žmogų, kuris dirbo restorane, tad neabejojanti, kad su juo buvo pasielgta taip, kaip skelbia „Gyvenimas per brangus“ atstovai. Vis dėlto tokiems darbuotojams ne visada gali padėti ir valstybės institucijos.
„Matote, Darbo inspekcija gal ne visada gali padėti, tiesiog aišku reikėtų kokius nors įrodymus rinkti ir pan. Nežinau, šiaip tokiu atveju Darbo inspekcija gal ne visada turi ir reikiamus instrumentus. Galbūt čia labiau teisinės pagalbos darbuotojams reikėtų.
Net nežinau, nes ten kas vyko, tai jau buvo... Kaip sakoma, tos kompanijos viršelis labai gražus ir straipsnis buvo apie juos. O koks elgesys su darbuotojas, negali patikėti. Bet tikrai pažįstu žmogų, kuris ten dirbo ir nuo pat pradžios žinojau situaciją, kas vyksta. Taigi, negali pasakyti, kad čia kažkas suvaidinta ar sumeluota“, – kalbėjo R. Lapajeva.
