Viešų diskusijų ir kritikos paskutiniu metu sulaukė Seimo priimti socialinio draudimo įmokų pasikeitimai, pagal kuriuos didėja „Sodrai“ mokami mokesčiai su verslo liudijimais (nedirbantiems kartu su darbo sutartimi) pajamas gaunantiems gyventojams.
Kaip jau rašė DELFI, nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai, pagal kuriuos pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys pradedami drausti visai pensijai, o ne tik pagrindinei pensijos daliai.
Dėl šio pakeitimo VSD ir PSD įmokos tokiems asmenims skaičiuojamos nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA, 380 eur). VSD mokestis pasiekė beveik 100 eur (99,94 eur). Iki šiol minimai grupei VSD mokestis siekė 54 eur. Nuo metų pradžios verslo liudijimai, kurie suteikę teisė teikti paslaugas neribojant veiklos teritorijos, brangsta 99 eur (iki 684 eur).
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rima Baškienė dar prieš komiteto posėdį yra teigusi, kad visuomenė apie nuo naujų metų įsigaliojusius pakeitimus buvo prastai informuota. Kartu ji pridėjo, kad komitete bus svarstoma galimybė padaryti išimtį mokesčių klausimu tik pradedantiems verslą.
Į Seimo komiteto posėdį buvo iškviesti „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Neinformuoja, kol neįsigalioja
Posėdį vedęs Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad visi pakeitimai yra vardan didesnio socialinio teisingumo: „Taip, mes pagerinome, universalizavome socialinį draudimą – daugiau žmonių tapo socialinės politikos dalimi, tai yra mūsų komiteto siekis, nes sistema gali būti efektyvi, kai dalyvauja visi“.
Paprašytas paaiškinti, kodėl susidarė situacija, jog žmonės pasijautė tinkamai neinformuoti apie nuo metų pradžios įsigaliojusius pakeitimus, „Sodros“ vadovas M. Sinkevičius aiškino, kad valstybinio socialinio draudimo Seimas priėmė pernai birželio pabaigoje.
„Bet mes turime praktiką, kad kol nepatvirtintas mūsų biudžetas, kas buvo padaryta gruodžio pabaigoje, mes niekada nesiunčiame asmeninės informacijos apdraustiesiems. Kol nėra pagrindinio įstatymo, dar viskas gali keistis. Po biudžeto patvirtinimo buvo kiekvienam apdraustajam, kurį liečia pakeitimai, išsiųsta elektroninė žinutė, kas yra pasikeitimas“.
Seimo narei R. Baškienei „Sodros“ vadovo paaiškinimas nepatiko. Politikė prašė M. Sinkevičiaus visgi prisiimti atsakomybę už pakankamą gyventojų neinformavimą, nes iš tiesų apie laukiamus pasikeitimus institucija žinojo nuo praėjusių metų birželio pabaigoje.
Parlamentaras Rimantas Dagys posėdyje kalbėjo, kad nesusipratimas atsirado dėl to, kad naujoji valdžia sustabdė naujo Socialinio modelio įsigaliojimą (iki liepos 1 d.), bet visgi dalis, liečianti valstybinį socialinį draudimą, buvo palikta įsigalioti.
„Dabar reikia galvoti, kaip šitą situaciją spręsti. Manau, kad reformuoti socialinio draudimo sistemą gabaliukais mums nepavyks ir reikia daryti viską kompleksiškai“, – komentavo jis.
T. Tomilinas pridėjo, kad „Sodros“ vadovo pasiaiškinimo nepriėmė: „Jei įstatymas priimtas birželio pabaigoje, tai tikrai buvo galima informuoti jau nuo vasaros. Suprantu, kad techninės galimybės tai leido. Jei įstatymas buvo priimtas birželio pabaigoje, tai reikėjo jau liepos 1 d. informuoti. Žmonės jaučiasi, kad buvo neįspėti, nežinojo“.
Pamiršo smulkaus verslo rėmimą
Priekaištų T. Tomilinas turėjo ir Ūkio ministerijos atstovams, sakydamas, kad užvirusios diskusijos yra ministerijos aplaidumas, kad naujame socialiniame modelyje nėra smulkaus verslo rėmimo politikos.
„Naujas socialinis modelis buvo diskutuojamas dvejus metus, o jame nėra smulkaus verslo rėmimo politikos“, – pridėjo jis.
„Sodros“ vadovas pripažino, kad gal senosios nustatytos priemonės nesuveikė ir iš klaidos reikia pasimokyti.
„Reikia šviesti visuomenė, kodėl reikia draudimo. Taip, informuoti visuomenę reikia anksčiau ir tai gera mums pamoka“, – pripažino M. Sinkevičius. Pasak jo, žinutės apdraustiesiems buvo išsiųstos vėliau, nes po valdžios pasikeitimo buvo kalbama apie socialinio modelio atidėjimą, todėl „Sodra“ norėjo išlaukti, kol bus priimtas galutinis valdžios sprendimas dėl socialinio modelio įsigaliojimo atidėjimo.
Konservatorė Monika Navickienė teigė, kad dabar situaciją reikia spręsti ne apie tai, kas jau nutiko, bet kalbėti apie tai, ką galima padaryti dabar: ar būtų galima duoti žmonėms daugiau laiko susigyventi su pakeitimais.
Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovai iškėlė idėja, kad jei daugiau apmokestinami su verslo liudijimo dirbantys žmonės „Sodros“ įmokomis, galbūt reikėtų tuomet galvoti apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimą.
Kad reikia remti ir padėti žmonėms, kuriems sunkiai sekasi verstis su verslo liudijimais sutiko ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka.
L. Baškienė priminė apie buvusius planus taikyti lengvatas naujai į verslą įsitraukiantiems gyventojams. Pasak jos, reikėtų apie tai pradėti vėl diskutuoti. M. Sinkevičius atsakė, kad tam tikroms grupėms mokestinės lengvatos galioja jau ir dabar.
„Gal galime sutarti, kad iškelta mintis, jog galimai gal būtų galima kalbėti apie GPM mažinimą, paramą naujai besikuriančiam verslui. Diskusija dėl tam tikrų išlygų, galėtų būti atskiro mūsų pokalbio tema ir ministerijos galėtų pagalvoti, pasiruošti“, – siūlė L. Baškienė.
T. Tomilinas pasiūlė kartu su Biudžeto ir finansų komitetu bei Ekonomikos komitetu visiems raginti Vyriausybę ruošti strategiją dėl smulkaus verslo situacijos, mokestinės naštos smulkiam verslui.
R. Dagys pridėjo, kad naujas socialinis kodeksas yra kompleksinis dalykas ir diskutuoti reikėtų visą socialinio draudimo reformą, o ne atskirus klausimus.
Primename, kad nuo sausio 1 d. įsigalioję „Sodros“ mokesčių pakeitimai palietė ne tik pagal verslo liudijimus dirbančius gyventojus. Apie visus pasikeitimus galite skaityti šiame DELFI straipsnyje.
