DELFI TV tiesioginėje konferencijoje „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis teigė, kad privalome žiūrėti, kur slypi priežastys, kodėl Lietuvoje kyla grėsmė ES konvergencijai.
„Tai nėra vien demografinės problemos, bet ir nepakankamos investicijos. Kodėl Lietuvos įmonės investuoja daug mažiau, nors galimybių turi? Įmonės labai atsargiai žiūri į ateitį, o tai slopina ekonomikos augimo potencialą“, - kalbėjo analitikas.
Pasak N. Mačiulio, nerimą verslui kelia ne tik išorės veiksniai, kaip artėjantys rinkimai Prancūzijoje ar Vokietijoje, kurie gali pakeisti Europos perspektyvas ir Lietuvos gyventojų lūkesčius, neapibrėžtumas Rusijoje bet ir vidinės bėdos – emigracija, darbuotojų trūkumas.
Įmones daugiau investuoti, ekonomisto manymu, stabdo ir ribotas potencialas vidaus rinkoje.
„3 proc. Lietuvos ekonomikos augimas neužtikrina konvergencijos. 2015 m. mes atitolome nuo ES vidurkio (BVP – red.), jei ir toliau ekonomikos augimas toks bus, konvergencijos nebus”, - įspėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas taip pat priminė, kad įmonių planams investuoti įtakos turi ir valdžia: „Vidaus ekonominė politika ne mažiau svarbi, pavyzdžiui, jei yra abejojama dėl mokesčių politikos, polinkis investuoti bus prislopintas“.
Pasiūlymai dėl emigracijos
N. Mačiulis tiesioginėje konferencijoje pasisakė ir apie tai, kokius mato nesibaigiančios emigracijos sprendimo būdus.
Pasak ekonomisto, paskutinius dvejus metus auganti emigracija yra mįslė ar nesusipratimas.
„Dar 2014 m. atrodė, kad kelerius metus stabiliai mažėjanti emigracija artėja prie nulio. Reemigracija buvo ir yra, tačiau yra nepakankama, kad atsvertų vėl išaugusią emigraciją. Tai paaiškinti vien ekonominėmis priežastimis sudėtinga, nes užimtumas augo, nedarbo lygis sumažėjo, vidutinis darbo užmokestis išaugo, minimalus atlyginimas dar sparčiau didėjo“, - pabrėžė ekonomistas.
N. Mačiulis svarstė, kad prie to galėjo prisidėti techniniai dalykai – kaip „Brexit“, kuris galbūt privertė anksčiau išvykusius emigrantus dabar deklaruoti savo išvykimą.
Kaip vieną iš emigracijos problemų, ekonomistas įvardijo ir tai, kad viešajame sektoriuje atlyginimų didėjimas yra labai lėtas ir kvalifikuoti darbuotojai, pavyzdžiui, sveikatos ar švietimo sektoriuje, vidutiniškai uždirba nedaug daugiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą.
„Ir jeigu mes norime sustabdyti emigraciją, tai tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kad viešajame sektoriuje darbo užmokestis taip pat turi būti patrauklus, - kalbėjo N. Mačiulis. - Problema tame, kad viešajame sektoriuje dirba per daug darbuotojų. Valstybei sunku juos išlaikyti. Tam tikra prasme sukuriami spąstai kvalifikuotiems darbuotojams, kurie išsaugo darbo vietą, bet ta darbo vieta yra visiškai neadekvačiai kompensuojama“.
Pasak jo, Lietuvoje būtų galima atsisakyti dešimtadalio viešojo sektoriaus darbuotojų, o optimaliausiu atveju - iki 25 proc., kad jų sąskaita būtų galima kelti likusiems darbuotojams atlyginimus.
Įvertino verslo konkurencinę aplinką
Portalo DELFI skaitytojai konferencijos svečio paprašė įvertinti šalyje esančią konkurencinę aplinką, kai atlyginimus verslas privalo kelti dėl darbo jėgos trūkumo, o darbo našumas taip greitai nebeauga.
„Apskritai Lietuva dabar išgyvena trečią ekonomikos ciklą po nepriklausomybės atgavimo. Visus tuos ciklus labai gerai iliustruoja augančios vienetinės darbo sąnaudos – laikotarpis, kai darbo sąnaudos auga greičiau nei efektyvumas: reiškia, kad išorinis įmonių konkurencingumas dėl eksporto mažėja, tai mes matėme apie 2000 m., labai ryškus ciklas buvo 2008 m., - kalbėjo N. Mačiulis. - Dabar vėl formuojasi tas pats ciklas: matome, kad vienetinės darbo sąnaudos dar nepriartėjo prie 2008 m., bet jau yra nebetoli. Tai reiškia, kad išorinis konkurencingumas prarastas, eksporto augimo galime tikėtis 3-4 proc., bet nieko panašaus, ką matėme prieš porą metų, kai eksportas augo 10 ir daugiau procentų per metus“.
Investicijos silpnos, eksporto augimo potencialas sumažėjęs, vidaus vartojimas vis dar auga, bet jis jau kitais metais gali pradėti ir mažėti, todėl N. Mačiulis nebemato jokių rimtų Lietuvos ekonomikos augimo veiksnių.
„Todėl kalbame apie brandų Lietuvos ekonomikos augimą. Kalbant apie ekonomikos ciklą, mes artėjame prie to piko, kuris buvo 2008 m.”, - įžvelgė ekonomistas.
Vis dėlto N. Mačiulis pridėjo, kad dar per anksti kalbėti apie artėjančias naujas krizes, bet situacija ta, kai ekonomikos ciklas yra brandžioje stadijoje – užimtumas yra beveik užpildytas, produktyvumas auga lėtai, atlyginimai – sparčiai, o išorinis konkurencingumas prarandamas.
„Nė viena krizė negimė Lietuvoje ir kita krizė nebus sukurta šalies viduje. Išoriniai šokai sukelia Lietuvoje krizes, o tam priežasčių kitais ar dar kitais metais gali būti daug“, - įžvelgė DELFI konferencijos svečias.
Kaip galimus šokus N. Mačiulis darkart įvardijo laukiamus rinkimus skirtingose Europos Sąjungos šalyse, Kinijos ekonomiką.
