Paklaustas, ką valdančiųjų koalicija sutarė dėl programinių nuostatų apie mokesčių pakeitimus ir didesnį jų progresyvumą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas DELFI sakė:
„Vyriausybės programos projektas rengiamas toliau. Kadangi atsiranda kitas galimas finansų ministras, matyt, jis taip pat prisidės prie diskusijos. Be to, kas jau yra dabar, diskutuojant su partneriais dėl progresyvumo, kokio nors apibrėžto sprendimo nebuvo“.
Politiko teigimu, didesnis mokesčių progresyvumas susijęs su nuo kitų metų nustatomu didesniu neapmokestinamų pajamų dydžiu (NPD). Paprastai tariant, mažiau uždirbantieji „į rankas“ gaus didesnę sumą pinigų, nes didesnei jų pajamų daliai nebus taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), kuris šiuo metu siekia 15 proc.
„Kas dar galėjo atsirasti ir galbūt atsiras dėl progresyvumo. Jo atsirastų, jeigu darbo jėgos apmokestinimas bus keičiamas prie GPM prijungiant kitus komponentus iš socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų.
Preliminarus sujungto mokesčio tarifas būtų 29 proc., pensijų įmokos tarifas – 9 proc, o suminis – 38 proc. Jei pagal tokį principą perskaičiuotume dabar darbo santykiams taikomus mokesčius, tai bendras tarifas būtų 42 proc. Kitaip sakant, idėja buvo ir, tikiuosi, išlieka, dalies žmonių pajamas padidinti sumažinant jų darbui taikomus mokesčius nuo 42 proc. iki 38 proc. ar panašiai“, – aiškino pirmininkas.
Jo teigimu, kol kas nėra nuspręsta, kokią sumą uždirbantiems asmenims būtų taikomas mažesnis, o kokią – didesnis apmokestinimas. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio ir kitų politikų minėtas 1 000 Eur dydis yra „labai ankstyvos indikacijos“, sprendimo dėl to nėra.
Pasak S. Jakeliūno, koks bus galutinis mokesčių progresyvumas, kokių rūšių pajamoms bus taikomis mokesčiai, bus diskutuojamas ir tai priklausys nuo viešųjų finansų.
„Tokia buvo idėja. Kaip ji bus realizuota, žiūrėsime, nes mokesčių sumažinimą valstybės biudžete reikia padengti kitomis pajamomis. Buvo mintis 29 proc. tarifu apmokestinti ir kitas asmens pajamas – pavyzdžiui, iš nekilnojamojo turto nuomos arba tantjemas, arba kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas. Bet čia dar diskusijų objektas. Greitų kategoriškų sprendimų nėra ir dėl dividendų ar kitų dalykų apmokestinimo, nes reikia žiūrėti į konkurencinę aplinką.
Vis dėlto kiek pavyktų surinkti papildomų pajamų, tiek būtų galima sumažinti apmokestinimą tai daliai žmonių, kuri uždirba santykinai nedaug“, – komentavo pašnekovas.
Praėjusią savaitę valstiečiai ir žalieji R. Karbauskis, Tomas Tomilinas, Rima Baškienė kartu su socialdemokratu Algirdu Sysu registravo įstatymo pataisas, kuriomis būtų atšauktas sprendimas dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimo.
Priėmus pataisas ir toliau būtų ribojami pensijų ir kitų išmokų dydžiai, o draudžiamosioms pajamoms, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ribų nebūtų. Įvedant įmokų „lubas“ skaičiuota, kad dėl jų į „Sodros“ biudžetą nebūtų surinkta beveik 40 mln. Eur. įmokų.
Labiau balansuoti ir analizuoti
Paklaustas, kaip vertina valdančiųjų planus dėl galimų mokesčių permainų, kandidatas į finansų ministrus Vilius Šapoka DELFI sakė:
„Manau, kad dabartinėje programoje yra nemažai gerų idėjų, bet ją reikia tobulinti. Ir galų gale galutinai subalansuoti. O detaliau galėsiu komentuoti jau tapęs ministru ir įsigilinęs detaliau“.
Kandidatas patikslino, kad sakydamas „labiau subalansuoti“ turėjo omenyje, jog visi pasiūlymai dėl mokesčių pakeitimų yra susiję su viešaisiais finansais, o jais ir jų stabilumu rizikuoti negalima.
Į klausimą, ar pritaria tam, kad būtų sujungta dalis „Sodros“ įmokų su GPM, V. Šapoka atsakė teigiamai.
„Atsakyčiau taip. Pati konsolidacija iš tikrųjų yra sveikintinas dalykas. Ji suteiktų daugiau skaidrumo ir aiškumo mokesčių sistemoje. Einant gilyn į detales, ką prie ko jungti ir kaip tai paliestų mokesčių mokėtojus – čia reikėtų detalesnės analizės“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad reikėtų giliau analizuoti, ar sujungtą mokestį reikėtų taikyti ne tik darbo užmokesčiui.
Be kita ko, kandidatas į ministrus atsargiai vertino valdančiųjų nuostatas, kad antrosios pakopos pensijų kaupimas nebūtų finansuojamas „Sodros“ lėšomis:
„Negalima daryti skubių sprendimų šioje srityje. Visos mūsų pensijų kaupimo pakopos turi trūkumų. Naują sistemą galima būtų konstruoti tik atlikus deramą analizę. Manau, kad detaliai pakomentuoti būtų pernelyg sudėtinga, viską reikėtų įvertinti skaičiais ir atsižvelgiant į juos tobulinti dabartinės antrosios pakopos veiksmingumą ir efektyvumą“.
Socialdemokratas A. Sysas DELFI sakė, kad koalicija dar neturi principinio sutarimo dėl būsimų mokesčių permainų. Jų kontūrai esą bus aiškesni, kai bus patvirtinta Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo priemonės.
Ar darbdavys pasidalins su darbuotoju?
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda kritiškai vertino pasiūlymą atsisakyti „Sodros“ įmokų „lubų“.
„Į tai turbūt reikia žiūrėti per darbo vietų kūrimą. „Sodros“ įmokų „lubos“ patrauklesniu daro darbo vietų kūrimą. Ir čia kalbame apie tikrai didelę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas. Kaip tik tokių investicijų ir norėtume.
„Sodros“ lubų atsisakymas grąžina į pradinę padėtį, kai investuotojai nėra suinteresuoti kurti progresyvų verslą. Ir dėl to, sakyčiau, toks sprendimas, deja, nėra sėkmingas investiciniu ir konkurenciniu požiūriu“, – svarstė ekonomistas.
Anot jo, galima suprasti, kad naują valdžią spaudžia finansinė įtampa, gali būti problemų subalansuojant viešąsias pajamas ir išlaidas. Vis dėlto esą tokius seniai brendusius sprendimus jau reikėjo įgyvendinti.
Ekonomisto teigimu, sujungus dalį „Sodros“ įmokų su GPM, naudą pirmiausia pajustų ne darbuotojas, bet darbdavys: „Klausimas, ar jis pasidalins tais pinigais su samdomu darbuotoju, ar ne. Jei bus kaip nors įpareigotas pasidalinti, žinoma, tai socialiai toks sprendimas turbūt būtų teisingas“.
G. Nausėda svarstė, kad jeigu valdžia planuoja skirtingais tarifais apmokestinti pajamas, tai didesnis iš jų turėtų būti taikomas kur kas didesnėms pajamoms nei svarstė valdantieji:
„Aš apskritai pasisakyčiau už veidrodinį principą. Jeigu laikoma, kad „Sodros“ luboms yra tam tikras slenkstis, tas pats slenkstis galėtų būtų taikomas ir progresinių tarifų įvedimui.
Sakykime, jei buvo kažkokia suma, kuriai taikomos „Sodros“ lubos, pvz., 7,5 tūkst. Eur, gal būtų prasmės kalbėti, kad ir didesnis GPM tarifas būtų taikomas tokiai sumai, o ne tūkstančiui eurų. Papildomų biudžeto pajamų, aišku, nebūtų daug, bet jomis galima būtų finansuoti mažesnes pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą. Bet bijau, kad matematiškai čia nesueis galai, mat žmonių, kurie uždirba po 7,5 tūkst. Eur ant rankų suskaičiuosi“.
Ekonomistas teigė nežinantis, ar politinė valia didesnėms mokesčių permainoms dar išliko stipri.
„Pats sprendimas apjungti dalį „Sodros“ įmokų su GPM savaime nėra blogas. Bet jį reikėtų derinti su darbuotojų suinteresuotumu mokėti „Sodros“ įnašus ir tikėtis būsima pensija labiau atitiks mokėtas įmokas. Jei to nebus, tai tiesiog bus pakeistos mokesčių „lentynėlės“, nes tikrai niekas neįrodė, kad „Sodros“ įmokų sujungimas su GPM įneša daugiau skaidrumo“, – apibendrino pašnekovas.
