Dabartinis aukciono vadovas Artūras Sabaliauskas tokius gandus neigia. Tačiau pripažįstama, kad graži idėja vaikus maitinti šviežiomis žuvimis žlunga dėl viešųjų pirkimų reikalavimų.
Kartu konstatuojama, kad esant tokiai situacijai Lietuva esą virsta pasaulio žuvų sąvartynų, kur realizuojama pati prasčiausia, bet užtat pigi produkcija.
Ko tikėtasi?
Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įsteigė 2004 m. Gavus Europos Sąjungos (ES) paramą 2007 m. birželį baigtas statyti žuvų aukciono pastatas. Tada jam buvo išleista 5,6 mln. litų. Aukciono pajamos buvo 6,5 proc. nuo parduotų žuvų kiekio, jam sunkiai sekėsi. Daugiausia jis pardavinėjo žuvis lenkams. Praėjus 5 metams aukcioną norėjo perimti žvejai, bet ŽŪM neatidavė.
Pernai vasarį jam vadovauti pradėjęs Ernestas Doržinkevičius tikino radęs demoralizuotą valstybės įmonę.
Gandų, kad jis bankrutuoja, per visus tuos metus buvo ne vienas. Todėl kai ŽŪM priėmė sprendimą į jį dar dėti lėšų, modernizuoti, kad jis galėtų gaminti produkciją, pasipylė kritika ir prognozės, kad jis anksčiau ar vėliau bankrutuos, kad veltui švaistomos kad ir ES lėšos.
Nepaisant kritikos buvo rekonstruotas senasis žuvų aukciono pastatas, nupirkta brangi įranga ir baigiantis 2015-iesiems buvo baigtas žuvų pirminio perdirbimo cechas. Į jį investuota 1,4 mln. eurų. Jo statyboms taip pat naudotos ES lėšos, tad penkerius metus jis negali siekti didelio pelno, tik pats išsilaikyti.
Iki tol aukcionas tik tarpininkaudavo perkantiems žuvis iš žvejų, pats jų nepirkdavo. Tikėtasi, kad perdirbimo ceche gaminama produkcija, t. y. šviežių Baltijos jūros menkių (nuo kurių sugavimo praeina ne daugiau kaip 7 paros) filė, bus pristatoma vaikų darželiams, ligoninėms. Buvęs UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius E. Doržinkevičius žadėjo, kad šviežių žuvų produkcija bus parduodama beveik už savikainą, nes bendrovės neslegia bankų paskolos.
Produkcijos kaina esą priklausys nuo to, už kiek teks pirkti žuvis iš žvejų.
Ir dabar jis tiki, kad idėja aprūpinti viešąjį sektorių šviežiomis žuvimis labai gera, nes aukcionas sėkmingai vykdė Klaipėdoje net mažmeninę prekybą.
„Savo lėšomis nusipirkome autobusiuką ir šviežių žuvų nuveždavome net iki prezidentūros. Visi labai džiaugiasi šiuo projektu, tik reikia šiek tiek kantrybės, šiek tiek pinigų, kad įmonė laikytųsi. Netgi didžiosios žuvų perdirbimo įmonės, turinčios ilgametę patirtį ir rinką, praėjusius metus baigė su minusu, o tos, kurios bent nepatyrė nuostolių, labai džiaugėsi.
O mūsų aukciono cechas neturi dar rinkos. Palaikymo iš šalies jis nesulaukė, o darbo sąnaudos – nemažos. Darbuotojus reikėjo apmokyti dirbti su brangia technika. Cechui pradėjus veikti dirbo 18 žmonių. Tiesiai iš Darbo biržos žmonių prie linijos nepastatysi. Vien tik mėnesio darbo užmokesčio fondas – apie 20 tūkstančių. Po pusmečio negaunant finansinės paramos iš šalies finansiniai rezultatai turėtų būti blogi. Manau, reikėtų padėti tai gamyklai, jos projektas tikrai geras, jis turėtų būti tęsiamas“, – kalbėjo jis.
Ministerijoms vienodai šviečia?
E. Doržinkevičius grįžo į ankstesnį savo darbą – Palangos sambo akademiją.
„Aš nepabėgau, ir taip jau per ilgai ten užsibuvau. Su aukciono valdyba buvome numatę terminą, iki kada bandysiu pagelbėti įmonei, sutvarkyti jos balansą ir įgyvendinti cecho statybos projektą. Tą sėkmingai ir padariau, visas man duotas užduotis įvykdžiau su kaupu“, – sakė jis.
Esą buvo susitarta, kad E. Doržinkevičius, aukciono vadovo pareigas pradėjęs eiti 2015 metų vasarį, dirbs iki 2016 m. sausio 1 d. Tačiau jis iš darbo išėjo tik šių metų vasaros vidury.
E. Doržinkevičius tikina aukcioną palikęs geresnės būklės nei jis buvo iki jo atėjimo.
„Tada trūko lėšų – apie 100 tūkstančių eurų. Lygiai tiek jis gavo paramos iš valstybės. Jeigu mes viską būtume atidavę, bankroto būtume išvengę, bet būtume likusi neveikli įmonė. Tada mes priėmėme sprendimą atsiskaityti tik 50 procentų su tais, kuriems buvome skolingi, pasirašyti taikos sutartį, o su likusia dalimi balanse įgyvendinti projektą. Jį įgyvendinome, tačiau minusiniai pinigai balanse niekur nedingo. Daugiau mums niekas nedavė apyvartinių lėšų. Žinoma, kreipėmės ir į ministeriją.
To klausimo ilgai niekas nesprendė. Trūko politinio stuburo. Gal rinkimai sutrukdė, visi bijojo staigių judesių“, – kalbėjo E. Doržinkevičius.
Pasak jo, esminis klausimas statant aukciono cechą buvo, kur dėti jo pagamintą produkciją. Jis 5 metus negali turėti didelio pelno, tad jo produkciją planuota skirti viešajam sektoriui – mokykloms, darželiams, ligoninėms. Nebuvo planuojama skverbtis į parduotuves, neskirta dėmesio inžektavimui chemikalais taip norint pelnyti iš jų vieną kitą eurą.
Tačiau, pasak E. Doržinkevičiaus, pasirodo, kad viešojo maitinimo srityje įstaigos, perkančios šviežias žuvis mokykloms, darželiams, nesilaiko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų. Šviežios žuvys (neinžekuotos ir neužšaldytos) yra rekomendaciniame minėtos tarnybos meniu mokykloms, tačiau mokinių racione jau atsiranda jūros lydekų, lašišų kepsniukai.
„Iš pradžių mūsų produkcija buvo eliminuojama. Tačiau tą klausimą su Veterinarijos tarnyba, kol aš dar dirbau, buvome išsprendę. Ir Seimo Sveikatos komitete visi mūsų idėją vadino nuostabia, bandomuoju projektu. Net Vilniaus miesto savivaldybė visą mūsų produkciją būtų „prarijusi“ su džiaugsmu. Tik visi laukė, kol baigsis jų viešųjų pirkimų sutartys. Mūsų šioje srityje negalėtų niekas aplenkti vien dėl to, kad šviežių žuvų nėra. Ar ministerijai pavyko laikytis tos krypties, jau nežinau“, – sakė E. Doržinkevičius.
Jo teigimu, Lietuvoje atsirado daug bendrovių, vykdančių šaldytų žuvų produkcijos perpardavimą. Tos bendrovės dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, konkursuose ir pasiūlydamos mažiausią kainą laimi išstumdamos visas kitas.
„Tikrai tikėjau mūsų projektu, bet įlįsti į tuos konkursus, pasirodo, neįmanoma. Tiesiog reikėjo priversti keturias ministerijas, kurioms yra pavaldžios viešosios maitinimo įstaigos, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos (ligoninės), Švietimo ir mokslo (mokyklos, darželiai), padaryti taip, kad joms pavaldžios įstaigos laikytųsi Veterinarijos tarnybos nuostatų ir vykdytų būtent šviežių, o ne šaldytų žuvų pirkimą, – sakė buvęs aukciono vadovas. – Kokios žuvys parduotuvėse? Kai paskaitai sudėtį... Kartais ant prekystalių patenka šaldytos žuvys iš praėjusio amžiaus.
Vienoje rinkoje, pavyzdžiui, Amerikoje, baigiasi jų vartojimo terminas, jos kraunamos į laivus ir atgabenamos, tarkime, į Rumuniją, ten neva nepriklausomi ekspertai pratęsia galiojimo laiką, produkcija perpakuojama ir įvežama į kitas šalis, kuriose parduodama už centus.
Tai kaip gali tokioje rinkoje konkuruoti su šviežiomis žuvimis, kai pagrindinis kriterijus – kaina? Lietuva tampa pasaulio šaldytų žuvų sąvartynu. Mūsų projektas buvo skirtas gelbėti situaciją bent jau vaikų naudai ir pasinaudoti tuo, kad pašonėje turime Baltijos jūrą.
Tačiau lobizmas didelis dalykas.“
Iki bankroto dar toli?
Šiuo metu Žuvų aukcionui vadovaujantis A. Sabaliauskas teigė, kad ganduose dėl bankroto „tėra tik 1 proc. tiesos“. Jis neneigia, kad atsiskaitymo su tiekėjais situacija nėra labai gera, bet ji tęsiasi dėl perimtų senų skolų dar iš tų laikų, kai veikė vien tik aukcionas.
„Tiekėjai, kurie nebetiki arba negali tiesiog luktelėti, kelia pretenzijas. Tai – natūralus procesas. Tikrai nemanau, kad aukciono akcininkas leistų įvykti bankrotui, kai jau tiek lėšų sudėta. Ir pelno mes siekiame, tik tiek, kad jis visas pirmus metus atiteks valstybei“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip sekasi įgyvendinti gražią idėją mokyklas, darželius aprūpinti šviežiomis žuvimis, A. Sabaliauskas atsakė: „Pati idėja labai gera ir sveikintina. Bet nepamirškime, kad ligoninėse ir kitose viešosiose įstaigose yra toks dalykas kaip viešieji konkursai, kuriuos laimi viena dvi įmonės per visą Lietuvą. Ir tai lemia ne produkcijos kokybė, o kaina. Kol nepasikeis požiūris nors šiek tiek, tol bus sunku. Tačiau noriu pasakyti, kad yra ir mokyklų, ir darželių, kurių vadovams tikrai rūpi, ką valgo jų vaikai. Menkės visame pasaulyje nėra pigios. Tiesa, pas mus jos palyginti pigios, o Prancūzijoje, Vokietijoje ir net Lenkijoje jų kilogramas kainuoja po 7-8 eurus verslininkams, o galutiniam vartotojui – dar brangiau.“
Komentaro nesulaukėme
Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė, minėto aukciono valdybos narė, tarnybos direktoriaus pavaduotojas Valcovas Petkus, dirbantis Klaipėdoje, situacijos nekomentavo, nes aukciono steigėja yra ŽŪM. Kokią aukciono ateitį mato ŽUM, susižinoti nepavyko.
Žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė, per aukciono cecho atidarymą pasidžiaugusi, kad pagaliau Lietuvos vaikai galės valgyti šviežias žuvis, o ne iš toli atgabentas pangasijas, su žiniasklaida kalba tik per atstovus spaudai. Skambindami tiesiogiai vis buvome informuoti, kad viceministrė posėdžiauja.
ŽŪM Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis telefonu neatsiliepė. Trečiadienį gavome jo pranešimą: „Jūsų paklausimą esame gavę. Rengiame atsakymus. Kadangi klausimų gana daug, tenka rinkti papildomą informaciją. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymu, mes Jums atsakysime numatytu laiku, kai tik bus surinkta visa reikalinga informacija.“
