Tokia kaina nustatyta pagal Lietuvos banko patvirtintą metodiką. Į krepšelio sudėtį įtrauktas platus spektras kasdienių mokėjimo paslaugų, o vartotojai galės laisvai rinktis, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad dėl naujovės laimės visi - ne tik vartotojai ir bankai.
„Šiaip apskritai ekonomikoje ir revoliucijos nelabai vyksta. Pavadinčiau gal labiau perversmu“, – sakė jis.
Paklaustas, kokioms bankų paslaugoms gyventojai sutaupys daugiausia, V. Vasiliauskas to nedetalizavo:
„Apskritai pati krepšelio koncepcija, manau, yra nauda. Vien prasidėjusios diskusijos stumtelėjo visus dalyvius nueiti prie panašaus krepšelio modelio, kartu įtvirtinant tam tikrą abonentinį mokestį. Matome bankai vienas po kito pradėjo keisti kainodaros politiką. Tokios kainodaros daug palankesnės nei buvo iki šiol“.
Anot vadovo, jeigu banko klientas naudos daugiau paslaugų nei numatyta minimaliame paslaugų krepšelyje, tada bankai taikys įprastinę kainodarą.
Paklaustas, ar sumažinus pagrindinių paslaugų kainas bankai nepabrangins kitų paslaugų V. Vasiliauskas sakė:
„Nemanau. Mes matome, kad rinka daro savo. Kaip minėjau, spaudimas iš kitų mokėjimų paslaugų teikėjų rinkoje tikrai yra nemenkas. Todėl nemanau, kad bus baliono principas, kai vienoje vietoje paspaudi, kitoje išsipučia“.
Valdybos pirmininkas taip pat paaiškino, kad paslaugų krepšelio kaina nebus taikoma automatiškai, klientams reikės išreikšti tokį norą:
„Tai neliečia dabartinių klientų sutartinių įsipareigojimų. Jei klientas nori naudotis pagrindine sąskaita ir krepšeliu, tada kreipiasi į banką. Jei klientas nori, bankas įpareigotas užtikrinti galimybę naudotis“.
Jis taip pat sakė, kad kitais metais Lietuvoje gali būti sujungtas bankomatų tinklas. Esą tai leis jiems sumažinti sąnaudas ir atpiginti paslaugas.
„Mūsų tikslas – kad būtiniausios mokėjimo paslaugos gyventojams būtų teikiamos už prieinamą kainą. Todėl kainos nustatymo metodika grindžiama siekiu, kad Lietuvos gyventojai, kurie naudosis pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu, mokėjimo paslaugoms išleistų santykinai ne daugiau nei kitų Baltijos ir Šiaurės šalių vartotojai.
Krepšelį pasirinkę klientai taip pat išvengs tokios ydingos praktikos, kai imamas mokestis už kiekvieną klientui pervestų lėšų įskaitymą“, – sako V. Vasiliauskas.
Nors pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio kainos ribojimas įsigalios po trijų mėnesių, jis jau paskatino mažinti mokėjimo įkainius rinkoje.
Pastaraisiais mėnesiais bankai vienas po kito ėmė pristatinėti fiksuotos kainos mokėjimo planus, kuriuose minėta nepatraukli klientams praktika panaikinta.
Į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių, yra tokios:
• sąskaitos atidarymas;
• el. bankininkystė, sąskaitos valdymo ir saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų kortelė su SMS žinutėmis, kodų generatorius ir pan.);
• neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas;
• neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigos parinktu būdu;
• mokėjimo kortelė ir mokėjimo operacijos kortele;
• ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, įskaitant įmokas, e. sąskaitų apmokėjimą, pervedimus įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tiesioginio debeto operacijas;
• grynųjų pinigų išmokėjimas – ne mažiau kaip 550 Eur per mėnesį banko bankomatų tinkle ar kredito unijos parinktu būdu.
Pagal įstatymą nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.), kredito įstaigos privalės pasiūlyti ne mažesnę nei 50 proc. lengvatą pagrindinės mokėjimo sąskaitos kainai, t. y. jiems krepšelis negalės kainuoti daugiau nei 0,75 Eur per mėnesį.
Taip pat tikimasi, kad ateityje bankai sujungs bankomatus į bendrą tinklą, o pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu besinaudojantys vartotojai numatytą sumą galės išsigryninti be papildomų mokesčių bet kuriame bankomate Lietuvoje. Kadangi tam pasirengti reikia laiko, numatomas preliminarus vienų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Lietuvos bankas stebės padėtį šioje srityje kartu grįžtant prie klausimo tolesnio svarstymo kitų metų birželį.
Nustatyta krepšelio kainos viršutinė riba galios iki 2017 m. pabaigos ir kasmet bus peržiūrima atsižvelgiant į vidutinį gyventojui tenkančių vartojimo išlaidų kitimą.
DNB bankas jau koreguoja kainodarą
DNB kasdieninių paslaugų departamento vadovė Miglė Pletkuvienė informavo, kad Lietuvos bankui priėmus spendimą dėl bazinio paslaugų krepšelio kainos, kuri nustatyta 1,5 Eur, DNB bankas nelaukdamas vasario mėnesio, klientų naudai koreguoja savo kainodarą.
„Pristatydami savo naują, nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančią kainodarą, kuri paremta paslaugų krepšelio principu, teigėme, kad atsižvelgsime į Lietuvos banko pasiūlytą bazinio paslaugų krepšelio kainą.
Būtiniausių DNB paslaugų krepšelio (pavadinimu „Kasdienis“) sudėtį ir kainą – 1,8 Eur – atidžiai dėliojome, atsižvelgdami į klientų poreikius. Šis krepšelis už Lietuvos banko siūlomą bazinį paslaugų krepšelį pranašesnis tuo, kad galioja neribotam skaičiui sąskaitų ir klientas gali daryti neribotą pervedimų skaičių. Tikslas – skatinti klientus naudotis elektronine erdve ir tokiu būdu auginti aktyvią interneto banko vartotojų grupę.
Bandymas perdaryti savo paslaugų krepšelį, atsižvelgiant į Lietuvos banko paskelbtą kainą, įneštų per daug sumaišties. Buvo priimtas sprendimas nekeisti krepšelio sudėties, bet pakoreguoti kainą, kuri už būtiniausių banko paslaugų krepšelį nuo lapkričio 1 d. bus 1,5 Eur“, – komentavo vadovė.
