Profesinių sąjungų atstovai bijo, kad jos tik leis įteisinti šešėlinį darbą. Tuo metu verslo atstovai tiki, kad jos atvers vartus verslininkams sukurti daugiau darbo vietų.
„Nulinė“ sutartis arba, kaip įvardyta Darbo kodekse, nenustatytos apimties darbo sutartis pasirašoma su darbuotoju, joje nenumačius darbo valandų. Darbuotojui užmokama tik už faktiškai išdirbtas valandas. Tiesa, šioks toks saugiklis į šios rūšies sutartis įvestas: net jei darbuotojas visą mėnesį nebus iškviestas dirbti, jam darbdavys turės išmokėti atlyginimą, bet tik už 8 valandas per mėnesį.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetuodama Darbo kodeksą siūlė atsisakyti tokio tipo sutarčių, tačiau Seimas jos pasiūlymams nepriėmė. Ši nuostata liks galioti.
Kol Lietuvoje ant teisininkų ir darbdavių stalo tik atsiranda Darbo kodeksas su galimybe pasirašyti „nulines“ sutartis, Vakaruose, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jau keliamas klausimas, ar jų nereikėtų atsisakyti.
Darbas yra, bet darbo gali ir nebūti
Daug dėmesio „nulinės“ sutartys sulaukė po to, kai į savo pasipiktinimą išsakė prekybos tinklo „Sport Direct“ darbuotojai. Čia su „nulinėmis“ sutartimis dirbę darbuotojai negavo premijų, kokios buvo išmokėtos įprastines darbo sutartis turintiems darbuotojams.
Rugsėjo pradžioje birtų leidinys „The Guardian“ išspausdino analitikos centro „The Resolution Foundation“ tyrimo duomenis, kuris atskleidė, kad daugiau nei du trečdaliai darbuotojų, vyresnių nei 25 m. ir dirbančių pagal „nulines“ sutartis, pas tą patį darbdavį dirba ilgiau nei metus. Tokio tipo sutartys, manoma, turėtų būti sudaromos su trumpalaikiais darbuotojais, kuriems negalima užtikrinti pilno darbo krūvio.
Apie šią bėdą yra garsiai prasitarusi ir naujoji Didžiosios Britanijos ministrė Theresa May.
„Jei esi iš įprastos darbo klasės šeimos, tavo gyvenimas daug sunkesnis nei dauguma žmonių galvoja Vestminsteryje. Tu darbą turi, bet ne visada turi užtikrinto darbo“, - kalbėdama apie valdžios programą akcentavo politikė.
Didžiosios Britanijos statistikos biuras skelbia, kad per paskutinius metus šalyje darbuotojų, dirbančių pagal „nulines“ darbo sutartis skaičius išaugo 100 tūkst. ir viršijo 800 tūkst. Praėjusių metų duomenys taip pat rodo, kad iš viso tokių sutarčių šalyje yra 1,7 mln. Tai rodo, kad kai kurie darbuotojai turi po daugiau nei vieną „nulinę“ sutartį.
Negalės naudoti statybose ir namų ūkyje
Seimo priimtame naujame Darbo kodekse nurodoma, kad dirbant pagal „nulinę“ sutartį darbo užmokestis darbuotojui bus mokamas tik už tą laiką, kurį darbuotojas dirbo pagal darbdavio kvietimą.
Taip pat nurodoma, kad minimalioji darbo trukmė – 8 val. per mėnesį.
Jei darbuotojas per mėnesį nebus iškviestas dirbti bent 8 val., jam turės būti sumokėtas atlyginimas už 8 darbo valandų darbą.
Darbo kodekse taip pat nurodoma, kad nenustatytos apimties darbo sutartys („nulinės“) negali viršyti 10 proc. visų darbdavio darbo sutarčių. Jei įmonėje yra mažiau nei 10 darbo vietų, joje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena nenustatytos apimties darbo sutartis.
Be to, naujame Darbo kodekse numatyta, kad tokios rūšies darbo sutartis draudžiama sudaryti dirbti statybos darbus bei darbus namų ūkyje.
Gali atsisakyti dirbti, jei praneša vėliau nei prieš 5 dienas
Darbdaviui prireikus darbuotojo, kuris dirba pagal „nulinę“ sutartį, darbdavys turės iškviesti darbuotoją dirbti: nurodyti darbo valandų skaičių, darbo režimą, darbo pradžią, pabaigą ar darbo dienų skaičių. Vis dėlto darbuotojui pradėjus dirbti, darbo pabaigą darbdavys turės teisę vienašališkai pakeisti, įspėjęs darbuotoją prieš vieną darbo dieną, nebent sutartyje bus numatytas kitas terminas.
Darbuotojas turės teisę raštu atsisakyti dirbti pagal kvietimą, jei kvietimas dirbti bus pateiktas vėliau kaip penkios kalendorinės dienos iki darbo pradžios. Taip pat darbdavys negalės drausti tokią sutartį turinčiam darbuotojui dirbti kitam darbdaviui ir bloginti darbuotojo darbo sąlygas dėl to, kad šis atsisakė priimti kvietimą dirbti ar keisti kvietime dirbti nustatytą darbo apimtį.
Darbuotojas tokią darbo sutartį su darbdaviu galės nutraukti vienašališkai raštu įspėjęs darbdavį prieš penkias darbo dienas.
Darbdavys galės nutraukti sutartį vienašališkai, jei darbuotojas tris kartus per tris mėnesius atsisakys atvykti dirbti, jei kvietimas dirbti pateiktas laiku. Darbuotojas apie sutarties nutraukimą turės būti įspėtas prieš penkias darbo dienas ir atleidžiamas išmokant penkių darbo dienų vidutinio jo darbo užmokesčio išmoką.
Bijo, kad baus mažindami darbo valandas
Darbuotojų interesams atstovaujančios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, komentuodamas į Darbo kodeksą įtrauktą „nulinės“ darbo sutarties galimybę, visų pirma priminė Anglijos pavyzdį.
„Anglijos naujoji premjerė atkreipė dėmesį, kad tokios sutartys labai paplito Anglijoje ir labai blogina žmonių padėtį, nes žmogus negali dirbti tiek, kiek nori, o tai nustato darbdaviai, kurie tuo piktnaudžiauja ir tokių žmonių uždarbis yra mažesnis nei žmonių, dirbančių pagal normalias darbo sutartis“, – kalbėjo jis.
Būtent panašią riziką A. Černiauskas įžvelgia ir su nauja nuostata Lietuvoje, pridėdamas, kad tokiomis sutartimis tiesiog norima sumažinti nedarbo statistiką. Juk tokią darbo sutartį turintis asmuo, nors ir su neužtikrintomis darbo valandomis, jau nebebus bedarbis.
„Jei žmogus dirba pagal „nulinę“ darbo sutartį, vadinasi, darbdavys įsipareigoja jam suteikti darbą ne mažiau kaip 8 val. per mėnesį ir jį apmokėti. Ką reiškia, jei žmogus dirba 8 val. per mėnesį? Vadinasi, jis neturi draudimo – nei socialinio, nei ligos, jis neturi stažo, nes viskas skaičiuojama nuo minimalaus darbo užmokesčio ir jis yra visiškai priklausomas nuo darbdavio, nes tiek Anglijoje, tiek Olandijoje yra atkreipiamas dėmesys, kad jei darbuotojas nėra lojalus darbdaviui, pavyzdžiui, iškelia reikalavimų dėl darbo sąlygų, tai darbdavys naudoja tokią bausmę – sumažina jam skiriamą darbo laiką ir darbuotojas neturi pasirinkimo“, – įžvelgė pašnekovas.
A. Černiauskui, argumentas, kad darbuotojas galės nesutikti sudaryti tokios sutarties, skamba keistai.
„Lietuvoje tai atrodo ganėtinai keistai, nes mes žinome tokias situacijas, ypač regionuose, kur nedarbas yra didesnis, tose vietose darbdavys pasakys, kad arba sudarai tokią sutartį, arba negausi visai darbo“, – spėjo darbuotojų profesinių sąjungų atstovas.
A. Černiauskas taip pat nerimauja, kad tokios rūšies darbo sutartys gali dar labiau padėti išplisti šešėliniam darbui.
„Būtent apie tai ir kalbėjome Trišalėje taryboje, kad tokios sutartys leis neapskaičiuoti darbo laiko. Darbdavys turės informuoti Darbo inspekciją, kad sudaro tokią sutartį, o tokio darbo apskaitai nepastatysi prie kiekvieno darbo inspektoriaus, – pridėjo pašnekovas. – Tai toks išeina oficialus šešėlinio darbo įteisinimas“. Ypač, svarsto A. Černiauskas, tokiu sukčiavimu gali pasinaudoti sektorių, kuriuose daug grynųjų, įmonės.
Profesinių sąjungų atstovas taip pat bijo, kad tokias sutartis turintys darbuotojai bus atkirsti nuo socialinių pašalpų, kadangi darbą turės, tačiau išdirbtų valandų skaičius gali neužtikrinti pakankamo pragyvenimo lygio.
Klausimų kelia atostoginiai ir stažas
Problemų, A. Černiausko teigimu, kils ir dėl pensijos ir darbo stažo: „Metų stažas įskaitomas į pensinį stažą, jei metus darbuotojas gauna ne mažiau kaip minimalią mėnesinę algą. Jei nesusidaro minimali mėnesinė alga, tai proporciškai mažesnis laikas įskaičiuojamas į stažą“.
Atostogos darbuotojams su „nuline“ sutartimi turės būti skaičiuojamos įprastai: pagal naują Darbo kodeksą 20 darbo dienų, tačiau liūdniau gali atrodyti atostoginiai.
„Jei bus skaičiuojamas atostoginiams vidutinis darbo užmokestis už tris mėnesius, o, sakykime, darbdavys, norėdamas sutaupyti, žinos, kada darbuotojas eis atostogų, gali paskutinius tris mėnesius duoti mažiau darbo, tai darbuotojas taip gaus mažesnius atostoginius“, – spėliojo pašnekovas.
Tokios sutartys reikalingos kintant ekonominiams ciklams
Nors A. Černiauskas „nulinėse“ darbo sutartyse nemato nieko teigiamo darbuotojams, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus mąsto kitaip.
„Taip, darbdaviams tokios sutartys yra reikalingos, bet jos reikalingos ir darbuotojams“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak V. Sutkaus, tokios rūšies darbo sutartys valstybei reikalingos kintant ekonominiams ciklams.
„Paprasčiau tariant, jeigu maža įmonė gamina 100 stalų ir turi 5 stalius ir gauna užsakymą papildomai pagaminti 50 stalų, bet turimi darbuotojai nebegali padaryti, tai įmonė nelabai galėtų priimti nuolatiniam darbui dar papildomai darbuotojų, nes užsakymas baigsis, o tokios sutartys leistų pasitelkti darbuotojus konkrečiam užsakymui atlikti“, – pasakojo pašnekovas.
V. Sutkus teigė, kad tai leistų darbuotojams legaliai įsidarbinti trumpam laikotarpiui, legaliai gauti atlyginimą ir sumokėti mokesčius.
Pasiteiravus, kaip su tokiais užsakymais iki šiol tvarkydavosi gamybos įmonės, konfederacijos prezidentas teigė, kad įmonės laikydavo ir iki šiol laiko perteklinius darbuotojus.
„Laiko darbuotojų daugiau nei realiai reikia, moka visiems kitiems mažiau nei galėtų, o kai yra pikai, turi reikalingų darbuotojų. Smulkios įmonės, tai daro paprastai – samdo nelegaliai ir moka vokeliuose, nes neturi galimybės legaliai trumpam pasisamdyti darbuotojo“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Sutkus įsitikinęs, kad „nulinės“ darbo sutartys tikrai nepakeis įprastinių darbo sutarčių.
Jis akcentuoja, kad tai yra tik galimybė darbuotojams papildomai užsidirbti legaliai.
Vardija ir pliusus, ir minusus
Advokatų kontoros „Jurex“ advokatė Karolina Laurynaitė komentuoja, kad nenustatytos darbo apimties sutartys yra palankesnės verslui nei darbuotojui.
„Tokią išvadą galima daryti todėl, nes tokiu atveju su darbuotoju galima sudaryti tokią sutartį, kur darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui tik aštuonias darbo valandas. Žinoma, šalys gali susitarti ir dėl daugiau, bet įstatymas numato tokią minimalią ribą. Tikrai galima teigti, kad tokia riba yra nedidelė – viena darbo diena per mėnesį“, – kalbėjo pašnekovė.
Taip pat labiau darbdavio interesus atstovaujančią ji mato nuostatą, kad apie būsimą darbą darbdavys gali pranešti prieš penkias dienas.
„Jei darbuotojas tris kartus atsisako per tris mėnesius, su juo gali būti nutraukta darbo sutartis. Ko bijojo prezidentė, vetuodama Darbo kodeksą, ir kas yra akivaizdu, kad tokiomis sutartimis gali būti bandoma užmaskuoti pilną darbo krūvį, sutartyje nustatant tik 8 darbo valandas per mėnesį“, – teigė pašnekovė.
Vis dėlto advokatė mato ir teigiamų tokių sutarčių pusių. Pasak jos, iki šiol įmonės susidurdavo su sunkumais, norint įdarbinti ribotam darbo laikui praktikantus.
„Tokios sutartys būtų patogios, pavyzdžiui, studentams, kurie po praktikos dar nori likti dirbti, bet kartu dar turi ir studijas tęsti“, – pridėjo K. Laurynaitė.
Taip pat, jos nuomone, tokios rūšies sutartys galės pasitarnauti darbuotojams, kurie jau dirba kažkur kitur, bet turėtų galimybę dar ir papildomai padirbėti.
Iš kitos pusės darbo santykių specialistė pripažįsta, kad tik „nulinę“ sutartį turintys darbuotojai gali tikrai jaustis nesaugūs dėl neužtikrintų savo pajamų.
„Vis dėlto, nemanau, kad nuo sausio 1 d., įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, visi darbdaviai suskubs keisti darbo sutarčių. Primename, kad darbo sutartis keisti galima tik su darbuotojų sutikimu. Jei darbuotojas nesutinka keisti darbo sutarties, tai darbdavys negali jo priversti to padaryti“, – akcentavo pašnekovė.
