Svarstymas iš naujo reiškia, kad klausimas grįžta į Seimo komitetą, o trečiadienio posėdyje bus balsuojama, ar atmesti D. Grybauskaitės veto, ar jam pritarti. Jeigu Seimas nepritars nei prezidentės siūlomoms pataisoms, nei siūlymui įstatymą priimti be pataisų, galios dabartinis Darbo kodeksas.
Tam, kad prezidentės pataisas atmestų reikia mažiausiai 71 nario palaikymo. Tam, kad priimtų prezidentės pataisas, reikia paprastos balsų daugumos, bet balsuojant turi dalyvauti bent 71 parlamentaras.
Po balsavimo premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad prezidentei prieš pateikiant veto derėjo aptarti siūlomas pataisas drauge su profesinėmis sąjungomis, partijų lyderiais ir kitais socialiniais partneriais.
„Aš savo pozicijos laikausi ir būčiau buvęs labai patenkintas, kad prieš vetuojant įstatymą būtų buvę susodinti profsąjungiečiai, premjeras, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, visų partijų atstovai už stalo ir tikriausiai tuo metu būtume suradę sutarimą ką pakoreguojame, kokius straipsnius pataisome, kad prezidentė nevetuotų.
Tikrai šitą būtume pasiekę ir nebūtų tokio chaoso, piketų“, – šeštadienį Seime žurnalistams sakė premjeras.
Jo teigimu, naująjį Darbo kodeksą turėtų priimti dar šios kadencijos Seimas.
„Jeigu norime eiti tam tikru sąstingio keliu, galima palikti ir kitam Seimui, bet atsiminkime, kad naujas Seimas susirinkęs tikrai nepuls daryti struktūrinių reformų“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius Seime teigė, kad didžiausia problema svarstant naująjį Darbo kodeksą yra ne jo turinys, o jo priėmimo procedūra.
„Remiame prezidentės veto ne todėl, kad mums viskas patinka, manome, kad kai kurias nuostatas reikės taisyti, bet remiame, nes šitame Seime reikės priimti Darbo kodeksą. Raginame priimti įstatymą su prezidentės pataisomis, o po to tartis dėl kai kurių nuostatų ir pataisų, kad neliktų problemų verslo ir turėtume subalansuotą ir veikiantį Darbo kodeksą“, – Seimo salėje kalbėjo A. Kubilius.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė taip pat pritarė idėjai priimti svarstyti prezidentės veto, o vėliau teikti naujus pasiūlymus.
„Manyčiau, kad geriau ištaisyti klaidą, negu likti klaidoje, ir tikrai priimti Darbo kodeksą su pataisomis ir vėliau dar ir papildomai kai ką pataisant“, – teigė B. Vėsaitė.
„Darbiečių“ vadovas Seime Kęstutis Daukšys ragino nesvarstyti prezidentės veto ir palikti galioti senąjį Darbo kodeksą.
„Tas Darbo kodeksas, kurį Seime priėmėme nebuvo pats tobuliausias, dar ir geresnis gali būti, bet jis priimtas po ilgų diskusijų tarp profsąjungų, darbdavių, tarp verslo ir kitų partnerių.
Staiga prieš rinkimus nutariama, kad tą Darbo kodeksą reikia padaryti vos ne iš naujo. Geriau palikime kitam Seimui spręsti Darbo kodekso likimą, šiandien tą kodeksą, kuris Seime buvo priimtas, laikykim nepriimtu, o naujas Seimas nuspręs, kuri nuostata geresnė, kuri blogesnė“, – parlamente kalbėjo K. Daukšys.
Seimas taip pat nutarė pradėti svarstyti prezidentės D. Grybauskaitės siūlymus dėl vetuoto vadinamojo ilgalaikių išmokų įstatymo. Prezidentės pataisas dėl Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo svarstys parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris savo išvadas Seimui teiks po savaitės.
Seimas birželio pabaigoje nustatė papildomas išmokas ilgai vienoje darbovietėje dirbusiems atleistiems asmenims. Už 5–10 metų darbą tokiems darbuotojams iš specialaus fondo būtų mokama vienos, už 10–20 metų - dviejų, o ilgiau - trijų vidutinių algų dydžio išmoka. Įstatymas numato, kad šios garantijos nepasikeis, o atleidžiamiems darbuotojams bus mokamos papildomos išmokos. Išmokos būtų ribojamos ir jos negalėtų viršyti trijų minimalių mėnesio algų.
Ši tvarka negalios atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų, pavyzdžiui, savivaldybės, ministerijos, ligoninės, mokyklos ir panašiai, bei iš Lietuvos banko. Jiems nustatyto dydžio ilgalaikio darbo išmokas mokės darbdavys.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus po šeštadienį įvykusio balsavimo teigė, kad sveikina Seimo ir A. Butkevičiaus pasiryžimą priimti šiuolaikinės ekonomikos reikalavimus atitinkantį Darbo kodeksą ir procedūriškai nepritarus 79 prezidentės pateiktų pataisų paketui, toliau tobulinti kodeksą tariantis su visais socialiniais partneriais.
„Kaip ne kartą pabrėžta, verslo atstovai remia premjero pasiryžimą dar kartą patvirtinti Seimo birželį jau priimtą naują Darbo kodeksą. Sveikiname premjero nuostatą atsispirti įvairiais būdais ir lygiais vykdomam brutaliam praeityje tebegyvenančių profsąjungų veikėjų spaudimui ir prieš rinkimus plintančiam politiniam populizmui. Kviečiame parlamento narius dar kartą pademonstruoti pasiryžimą realiai modernizuoti darbo santykius Lietuvoje“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia jis.
DELFI primena, kad priimti prezidentės veto parlamentarus ragina profesinės sąjungos. Jį atmesti skatina investuotojų ir kai kurie darbdavių atstovai.
„Pritariame esminiam šio įstatymo tikslui – sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui, tačiau tuo pačiu metu privalome išsaugoti socialinį jautrumą dirbančiajam žmogui. Tai ir siūlo Lietuvos Respublikos prezidentė. Jos pasiūlytų nuostatų pridėjimas Darbo kodekse paskatins orių darbo vietų kūrimą ir socialinę verslo atsakomybę“, – šeštadienį prieš balsavimą parlamentarams teigė prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė.
Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius ragino atmesti šalies vadovės veto.
„Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu neatsižadėti savo balsų, atiduoti juos už darbo santykių ir socialinio draudimo pertvarką. Juolab, kad esame pasirengę pridėti socialinį saugumą stiprinančias nuostatas.
Noriu pasakyti, kad pastaruoju metu teko susitikti su Lietuvos profsąjungų lyderiais, tikrai vertinu socialinį dialogą labai teigiamai. Ir jų nuomonė buvo aiškiai išsakyta, kad Darbo kodeksas turi būti priimtas ir sutarėme, kad tos padarytos klaidos artimiausiu metu turi būti pataisytos. Jokių kalbų negali būti apie senojo Darbo kodekso palikimą“, – šeštadienį Seime kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo atsiųstame sveikinime pastebėjo, kad laukia „politiškai karštas ruduo“ likus mėnesiui iki rinkimų, tačiau ragino atsakingai priimti sprendimus.
„Ilgalaike strategine kryptimi išlieka atsakingas požiūris į nacionalinį saugumą, nepriklausomai nuo to, kokia nauja dauguma formuosis, šios krypties pamesti negalima. Apklauso rodo, kad mūsų žmonės valstybėje baiminasi ne tik karinių grėsmių, socialinės grėsmės kelia nei kiek ne mažesnį nerimą“, – sakė D. Grybauskaitė savo sveikinime, kuris buvo perskaitytas posėdžio pradžioje.
Pasak jos, vienas pagrindinių darbų rudenį bus darbo santykių reformos užbaigimas. „Didelė dalis naujojo Darbo kodekso nuostatų reikalingos ir turi būti įgyvendintos, bet skubotai priimant šį pamatinį dirbančio žmogaus teises ginantį dokumentą buvo pamirštas pats žmogus, socialinis jautrumas“, – sveikinime pabrėžė parlamento pavasario sesijoje priimtą darbo santykius liberalizuojantį dokumentą vetavusi prezidentė.
Birželio pabaigoje Seimo priimtas Darbo kodeksas (DK) sumažina kai kurias dirbančiųjų garantijas, tačiau gali Lietuvą paversti konkurencingesne ir į šalį pritraukti daugiau investicijų.
Surengė mitingą, įteikė laišką
Seimo nariams svarstant D. Grybauskaitės vetuotą kodeksą, profsajungos surengė mitingą, kuriuo siekė parodyti palaikymą prezidentes pateiktoms pataisoms.
Tuo metu „Investuotojų forumas“ paragino Seimo narius nepritarti prezidentės veto. Savaitės pradžioje Seimo pirmininkei Loretai Graužinieneni buvo perduotas daugiau kaip 200 darbo vietų kūrėjų, verslo vadovų, visuomenės atstovų kreipimasis.
„Investuotojų forumo“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė anksčiau yra sakiusi, kad jei Seimo nariams nepavyktų sutelkti pakankamai balsų D. Grybauskaitės veto atmesti, tada geriau palikti galioti dabartinį DK.
Tiesa, tokiu atveju gali kilti problemų dėl kitų, jau priimtų, taip vadinamojo socialinio modelio įstatymų – „Sodros“ pertvarkos ir kitų.
Premjeras Algirdas Butkevičius su profesinėmis sąjungomis yra sutaręs, kad naujasis DK turi būti priimtas, o vėliau taisomas. Vis dėlto, jis dar nėra apsisprendęs, ar pritaria prezidentės veto.
D. Grybauskaitės pasiūlymai
Liepos pradžioje vetavusi DK, prezidentė pateikė 22 savo pataisas.
1. D. Grybauskaitė norėtų grąžinti nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, kaip numatyta Konstitucijoje.
2. Įpareigoti darbdavį mokėti kompensaciją darbuotojui, kai, vengiant interesų konflikto, darbo santykių metu darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį. Ši nuostata taikoma tik specialių žinių turintiems darbuotojams.
3. Leisti individualiai tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų kodekso nuostatų darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 3 Statistikos departamento skelbiamus vidutinius darbo užmokesčius (VDU) (apie 2244 eurų). Seimo priimtame DK yra 2 VDU.
4. Ilginti įspėjimo terminus socialiai jautriausioms grupėms, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Naujajame DK vaikus iki 14 metų auginantiems darbuotojams įspėjimo terminas trumpėja nuo 4 iki 2 mėnesių. Prezidentė siūlo šį terminą ilginti iki 3 mėnesių., papildomai numatant 3 mėnesių įspėjimo terminą darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Taip pat numatant įpareigojimą darbdaviui teikti pirmenybę likti darbe darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų.
5. Didinti išeitinę kompensaciją nuo 6 iki 8 darbuotojo VDU, kai atleidžiama darbdavio valia.
6. Grąžinti dabartinį išeitinės išmokos dydį (2 VDU), kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (sukako pensijinis amžius dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį, negali dirbti dėl ligos ar neįgalumo).
7. Nustatyti sąlygas, skatinančias darbdavius laiku atsiskaityti su darbuotojais – gražinti finansiškai neapribotą netesybų dydį tais atvejais, kai darbo santykiams pasibaigus darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės.
8. Atsisakyti neaiškių kodekso teisinių sąvokų: formuluotę „protingas terminas“ keisti į „apie darbo sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“.
9. Atsisakyti nenustatytos apimties („nulinių“) sutarties rūšies, kaip socialiai nesaugios, garantuojančios tik 8 val. per mėnesį darbą.
10. Leisti terminuotas sutartis sudaryti tik tada, kai dėl jų sutarta kolektyvinėje sutartyje, paliekant saugiklį, kad terminuotos darbo sutartys būtų sudaromos su ne daugiau nei 20 proc. įmonės darbuotojų.
11. Įteisinti laikino įdarbinimo įmonių licencijavimą.
12. Gražinti Trišalėje taryboje pasiektą susitarimą, kad apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų „vienas mėnuo“.
13. Numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys apie tokį darbą įspėja tik prieš 2 dienas.
14. Grąžinti nuostatą, užtikrinančią darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką (kenksmingomis sąlygomis, naktimis, nepilnamečiams ir kt.), apmokėjimą kaip už visą darbo laiką. Darbas naktį turi būti trumpinamas 1 val., apmokant kaip už visą darbo laiką.
15. Grąžinti nuostatą, kad už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje, taip pat už ypatingą darbų pobūdį, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos.
16. Ilgesnės (bent 27 darbo dienų) kasmetinės atostogos vaiką iki 14 metų vieniems auginantiems, neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems, nepilnamečiams ir neįgaliesiems darbuotojams.
17. Grąžinti nuostatą, kad profesinės sąjungos atstovauja darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims.
18. Grąžinti protingą apsaugą nuo atleidimo profesinių sąjungų lyderiams (ne tik pirmininkui), realiai dalyvaujantiems kolektyvinėse derybose.
19. Atsisakyti privalomų darbo tarybų, jas leidžiant rinkti tik tada, kai nėra veikiančios profesinės sąjungos. Gražinti profesinėms sąjungoms informavimo ir konsultavimo teisę.
20. Gražinti nuostatas, įtvirtinančias darbdaviui draudžiamus veiksmus paskelbus streiką.
21. Grąžinti nuostatas dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo taisyklių, numatančių aiškią tvarką, kaip įmonėse, kur veikia dvi ir daugiau profsąjungų, turi derėtis abi pusės.
22. Grąžinti nuostatą, kad Trišalė taryba sudaroma socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių ir savo veiklą organizuoja savarankiškai.
Darbdaviams nepatinka du
Kaip DELFI yra sakęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, darbdaviams labai nepatinka du prezidentės siūlymai.
Pirma, kad apskaitos laikotarpis už viršvalandžius dirbant pagal suminę laiko apskaitą yra ne 3 mėnesiai, o 1 mėnuo. Šiuo metu pagal seną DK viršvalandžiai apskaitomi kas 4 mėnesius.
Antras darbdaviams nepatinkantis dalykas, kad nustatomas apribojimas sudarant terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui.
V. Sutkus teigia, kad būtų geriausia, jei Seimas laikytų naują Darbo kodeksą nepriimtu ir liktų galioti senasis variantas.
Keičiamos sąlygos
Birželio pabaigoje Seimo priimtas DK sumažina kai kurias dirbančiųjų garantijas, tačiau gali Lietuvą paversti konkurencingesne ir į šalį pritraukti daugiau investicijų.
Naujajame DK atsiranda naujos darbo sutarčių rūšys: laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties, projektinio darbo ir darbo vietos dalijimosi.
Darbdavys savo iniciatyva atleisdamas 1 ar daugiau metų vienoje vietoje dirbusį asmenį turės jam skirti 2 VDU dydžio išeitinę išmoką.
Jei mažiau nei 1 metus, išmoka siekia 0,5 VDU.
Jeigu per 3 mėnesius nesudaroma nauja darbo sutartis vėliau mokamos ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos.
Maksimali ilgalaikio darbo išmoka – 3 VDU, bet ne daugiau kaip 2 minimalios mėnesinės algos.
Šiuo metu 1–6 VDU dydžio išmokas (priklausomai nuo stažo) moka darbdavys.
Pagal naująjį DK, darbo sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva, darbuotojas įspėjamas prieš 1 mėnesį, išdirbus trumpiau negu 1 metus – prieš 2 savaites.
Šie terminai dvigubinami asmenims, auginantiems vaiką iki 14 metų arba kai iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai.
Terminai trigubinami, jei iki pensijos liko mažiau negu 2 metai arba asmuo yra neįgalus.
Dabartiniame DK įspėjimo terminai yra 2–4 mėnesiai
Naujame DK kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų. Sename – 28 kalendorinės dienos.
Nuotraukų galerijoje – šeštadienio profesinių sąjungų mitingas prie Seimo.
