Viešai išplatintame laiške E. Masiulis parašė:
„Taip, aš iš R. Kurlianskio gegužės 10 d. pasiskolinau 90 tūkst. Eur vienerių metų terminui. Šią paskolą ketinau investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje. Paskolos gavimo faktą patvirtinome dviem susitarimo dėl paskolos egzemplioriais.
Paskolos susitarimo netvirtinome notariškai. Ir kaip dabar aiškėja, kad tai buvo didžioji klaida, nubloškusi tiek Raimondą, tiek ir mane į gyvenimo nežinią. Toks paprastas klausimas, kodėl mes nenuėjome pas notarą? Atsakymo paprasto nėra. Vienas kitu pasitikėjome. Beprotiška gyvenimo skuba“.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis paaiškino, kad sutartys dėl 3 tūkst. Eur sumą viršijančių paskolų grynaisiais pinigais turi būti notarinės formos.
„Sudarydamos sandorį paskolos sutarties šalys turi turėti ir pateikti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Suderinus su notaru sutarties tvirtinimo laiką, asmenys užtrunka pas notarą tiek, kiek reikalinga jų valiai išsiaiškinti, notarinio veiksmo prasmei ir pasekmėms išaiškinti“, – komentavo prezidentas.
Notaro atlyginimas už paskolos sutarties patvirtinimą yra nuo 0,2 iki 0,4 procento nuo paskolos sumos, bet ne mažiau kaip 14,48 Eur ir ne daugiau kaip 5 792,40 Eur. Klientas taip pat kompensuoja notaro išlaidas, susijusias su reikšmingų duomenų patikrinimu.
Anot pašnekovo, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį ir niekinį.
Taigi, jei E. Masiulis, kaip sako, iš R. Kurlianskio paėmė 90 tūkst. Eur paskolą, bet sandoris nebuvo patvirtintas notaro, teisiškai jis nelaikomas paskola. Kitaip tariant, viešai sandoris gali būti vadinamas bet kaip, tačiau teismas ir valstybės institucijos, jo nelaikys paskola.
„Svarbu yra žinoti, kad skolinant grynaisiais pinigais, pinigų perdavimas ir sutarties sudarymas turi sutapti arba pinigai turi būti perduoti prieš patvirtinant sutartį. Negalima (išskyrus kai paskolas teikia kredito įstaigos) susitarti, kad pinigai bus perduoti ateityje“, – nurodė M. Stračkaitis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovas Darius Buta paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais 90 tūkst. Eur paskola turėjo būti patvirtinta notariškai.
Antstoliai ir notarai VMI teikia duomenis apie juridinius faktus, dėl kurių gali atsirasti prievolė mokėti mokestį, taip pat kitokią informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Notarai turi informuoti VMI apie jų patvirtintas fizinių asmenų paskolų sutartis per tris dienas.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymą, patys gyventojai turi pateikti VMI informaciją apie sandorius, kurie atitinka šias sąlygas:
1) gyventojas gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų;
2) gyventojui per metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija 15 tūkst. Eur;
3) sandoriai nėra notarinės formos;
4) gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų įstatymų tvarka.
Jeigu gyventojas šios informacijos apie sandorius nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai.
„Nustačiusi atvejus, kai asmens išlaidos viršija gautas pajamas VMI inicijuoja mokestinius patikrinimus, kurių metu nuo pajamų, gautų iš nenustatytų pajamų šaltinių, apskaičiuojami mokesčiai, delspinigiai, skiriamos baudos.
Jei asmuo įsigyja turtą, kurio negali pagrįsti įstatymo nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir nustatomas neteisėtas praturtėjimas, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms“, – komentavo D. Buta.
Būdamas Seimo nariu E. Masiulis taip pat turėjo deklaruoti sandorį dėl paskolos atitinkamai patikslindamas privačių interesų deklaraciją. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skelbiamoje privačių interesų deklaracijoje E. Masiulis tokio sandorio nėra deklaravęs.
