Praėjusią savaitę JAV akcijų indeksai vėl pasiekė istorines aukštumas. Nauji rekordai gerinami tuo metu kai pasaulio centriniai bankai į rinkas pumpuoja po maždaug 180 mlrd. eurų per mėnesį, o jų palūkanų normos yra ypač žemos ar netgi neigiamos.
Taip jie stengiasi paskatinti lėtą 2008 metų pasaulinės finansų krizės sudrebintų ekonomikų atsigavimą.
Užtvindytos problemos
„Danske Bank“ finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė DELFI sakė, kad dėl tokio centrinių bankų monetarinio skatinimo nėra tikra, ar nesiformuoja burbulai.
„Ekonomika tampa praskiesta pinigais ir jų kiekis yra toks, kad tikrosios situacijos mes negalime pamatyti“, – teigė ji.
Finansų ekspertė tvirtino, kad šiuo metu pastebimas akcijų rinkų augimas turės anksčiau ar vėliau koreguotis.
„Be to, nepamirškime, kad dabar yra vasarą, kai daug kas atostogauja. Paprastai, kai rinkos dalyviai grįžta į darbus ir peržiūri savo portfelius, nutinka tam tikros korekcijos“, – komentavo G. Gečiauskienė.
Tačiau pašnekovė svarstė, kad vakarėlis akcijų rinkose turėtų tęstis tol, kol centriniai bankai nekeis savo skatinimo priemonių.
„Kol obligacijų palūkanos tokios žemos, o kainos tokios aukštos, tol investuotojai rizikos prisiims daugiau ir investuos į akcijas. Mūsų bėda ta, kad mes nežinome, kiek dar tai truks – pusę metų, metus, pusantrų...“ – sakė „Danske Bank“ atstovė.
Ilgasis atsigavimas
N. Mačiulis prieštaravo G. Gečiauskienei, kad pinigais užtvindytos rinkos gali užmaskuoti naujų problemų židinius. Jis teigė, kad neigiamos palūkanos rodo, jog vis dar sprendžiamos 2008 metų krizės pasekmės.
„Reikia kalbėti ne apie kažkokias naujas pasislėpusias problemas, o apie tai, kad jau beveik dešimtmetį trunka, kol pavyksta sukurti tiek darbo vietų, atstatyti užimtumą, sugrąžinti ekonomikas į tokį lygį, koks buvo 2007 metais“, – DELFI sakė ekonomistas.
Jis įvardijo kelias neigiamų palūkanų sukuriamas problemas, didžiausia kurių susijusi su pensijų fondais.
„Viena problema – galimai pervertintas nekilnojamasis turtas kai kuriose šalyse. Investuotojai, matydami vis mažiau alternatyvų, galimybių investuoti į vertybinius popierius, kurių grąža yra teigiama, nukreipia juos į tokią klasikinę investiciją ir tikisi, jog bent jau ilguoju laikotarpiu ji turėtų nenuvertėti“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Galimų svyravimų akcijų rinkose ekonomistas nebuvo linkęs sureikšminti ir pažymėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį jie buvo pakankamai dideli, tačiau jų ryšys su realia ekonomika, investicijomis, darbo vietų kūrimu nėra toks jau didelis.
„Vien šiemet buvo periodų kuomet akcijų kainos per gana trumpą laikotarpį nukrisdavo ir pakildavo po 20 proc. Žemos palūkanos ir galimybės investuoti į saugesnius vertybinius popierius, bent jau už nulinę ar teigiamą grąžą, yra labai ribotos, tad dalis tų investicijų patraukia į rizikingesnes finansines priemones, t.y. akcijas“, – aiškino pašnekovas.
Jus krizės padarinius
N. Mačiulis sakė, kad dabar vykdoma centrinių bankų politika daug tolesnę ir daug gilesnę problemą užprogramuojama pensijų fonduose.
„Pensijų fondai ir draudimo bendrovės, pagal savo turto valdymo taisykles, yra priverstos investuoti į saugius vertybinius popierius – Vokietijos, Prancūzijos, kitų saugių euro zonos vyriausybių obligacijas. Jų grąža šiuo metu yra neigiama. Diskusijos apie tai, kad tokie pensijų fondai gali uždirbti 2, 3 ar 5 proc. siekiančią grąžą per metus, šiuo metu išvis gali atrodyti juokingai“, – sakė jis.
Ekonomistas apibendrino, kad jei dabartinė neigiamų ir nulinių palūkanų era užsitęstų, tai reikš, jog ateities pensininkai visoje Europoje bus gerokai skurdesni nei tikėjosi iki 2008 metų.
„Manau, kad tai tikrai rimta problema – kad centriniai bankai, spręsdami per daug įsiskolinusių valstybių, įmonių ar gyventojų problemas, tą gerovę perskirsto iš taupančiųjų asmenų tiems, kurie turi perteklinių finansinių įsipareigojimų“, – DELFI sakė N. Mačiulis.
Jis taip pat pažymėjo, kad pensijų fondams keliamos problemos yra viena iš priežasčių, kodėl JAV centrinis bankas pernai šiek tiek padidino savo palūkanų normas ir bando kuo greičiau ištrūkti iš dabartinės situacijos.
Reikia daugiau skolintis
N. Mačiulis sakė, kad viena iš beveik dešimtmetį užsitęsusio ekonominio atsigavimo priežasčių yra Europos vyriausybių nenoras imtis fiskalinio skatinimo.
„Anksčiau galvojau, kad fiskalinė drausmė būtina (ypač Europoje) nes priešingu atveju būtų sudėtinga rasti monetarinę politiką, kuri tiktų visoms euro zonos valstybėms.
Tačiau dabar vis daugiau faktų rodo, kad tas perteklinis taupymas, skubėjimas subalansuoti biudžetą ir pasikliovimas vien monetarine politika, neįdarbinant valstybių galimybių skolintis už žemesnes palūkanas, nepradedant struktūrinių reformų, iš esmės lemia tai, kad praktiškai jokio progreso nėra“, – dėstė pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad kai maždaug trečdalio euro zonos vyriausybių išleistų vertybinių popierių grąža yra neigiama, t.y. jos gali skolintis už neigiamas palūkanas. Todėl nesiskolinti, neinvestuoti į infrastruktūrą ir neskatinti darbo vietų augimo yra trumparegiška ir neefektyvu.
„Manau, kad šiuo laikotarpiu euro zona turėtų susitaikyti su didesniais biudžeto deficitais ir skolintomis lėšomis (kartu su struktūrinėms reformoms) išstumti Europą iš šios stagnacijos“, – sakė N. Mačiulis.
Politinės grėsmės
Jei ir toliau nieko nebus daroma, anot „Swedbank“ ekonomisto, augantis nepasitenkinimas politine situacija tik didės.
„Matome pasipriešinimą, separatizmą, stiprėjančias nacionalines jėgas, į kraštutines idėjas ir radikalius politikus nusisukančius europiečius. Pirmiausia tai pasireiškė „Brexit“ referendume, bet dabar artėja JAV prezidento rinkimai, kur kandidatuoja Donaldas Trumpas. Vėliau bus rinkimai Prancūzijoje, kur Marine Le Pen pergalė turbūt reikštų šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, o tai būtų jos subyrėjimas. Artėja Vokietijos parlamento rinkimai, kur rezultatai gali turėti dramatiškų pasekmių“, – sakė N. Mačiulis.
Jis pabrėžė, kad tokioje situacijoje reikėtų susitaikyti su didesniais biudžeto deficitais ir skola – tokiu būdu nuslopinti populistines ir destruktyvias politines jėgas, kurios būtent tokioje nepalankioje ekonominėje aplinkoje ir klesti.
