Po privatizacijos šios įmonės subyrėjo – banginiai nugaišo. Po kurio laiko jie vėl pradėjo krutėti ir pasikeitė: tai, kas anksčiau buvo Kauno ekonomikos XXL, dabar išsiskaidė į smulkius S.
Lyg turtinga nuotaka
„Savaitraštis Kaunui“ pateiks originalias publikacijas apie buvusias didžiąsias Kauno gamyklas, kurios sužlugo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Tarp jų – Kauno ekonomikos flagmanu vadinta Radijo gamykla „Banga“.
Apibendrinančiais pastebėjimais apie šios įmonės raidą su „Savaitraščiu Kaunui“ pasidalijo Audronė Jankuvienė (tada – Kanapickienė), buvusi „Kauno dienos“ žurnalistė, dabar dirbanti Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų viešųjų ryšių vadove.
Apie „Bangos“ klestėjimą ir bankrotą daug rašiusi kaunietė priminė, kad 1973 m. Radijo gamykla pagamino pirmuosius 16 cm įstrižainės nespalvoto vaizdo televizorius „Šilelis“.
Jie garsino Kauną ir tapo lietuviško eksporto pasididžiavimu Anglijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. 1978 m. įmonė išleido 32 cm įstrižainės „Šilelius“, kurie populiarumu prilygo savo mažesniesiems broliukams.
Iš viso įmonėje buvo sukurta ir gaminama 10 nespalvoto ir 17 spalvoto vaizdo televizorių modelių. Buvo sukurti 37 TV kanalų selektoriai, pusė jų buvo gaminama milijoniniais kiekiais. 1987 m. radioelektronikos įmonės sudarė „Bangos“ susivienijimą, jam priklausė ir mokslinio tyrimo institutas, konstruktorių biurai.
1991 m. pakeitus Lietuvos įstatymus, susivienijimai, tarp jų ir „Banga“, buvo išardyti. 1993-iaisiais viena didžiausių Kauno gamyklų privatizuota. Jos akcijų pasirašymas mieste tapo vienu audringiausių – į privatizavimo tarnybą plūdo pavieniai žmonės, fizinių asmenų grupių įgaliotiniai, dėl galimybės pasirašyti „Bangos“ akcijas pasikeisdami budėjo suinteresuotų grupių atstovai. Įmonės akcininkais tapo minia susiskaldžiusių smulkiųjų akcininkų ir savo įtaką Kaune ypač ėmęs diktuoti EBSW koncernas.
„Galima priminti, kad tų metų pirmąjį pusmetį įmonė baigė turėdama 10,8 mln. litų pelno, o į privatizaciją atėjo kaip turtinga nuotaka su brangiu kraičiu – su gamybos cechais, administraciniu daugiaaukščiu, poilsio namais Šventojoje, reabilitacijos sanatorija Panemunėje, žiemos sporto rūmais, šiltnamiais Stakių gyvenvietėje, kultūros ir sporto kompleksu“, − pasakojo A. Jankuvienė.
Kaip verslo laboratorija
Nepraėjus nė dvejiems metams po privatizacijos, 1995 m. kovo 27 d. buvo paskelbtas „Bangos“ bankrotas. Iki tol įmonės turtas – cechai, gamybos įranga, sporto kompleksai ir poilsio namai – buvo užstatyti bankams arba parduoti.
A. Jankuvienė pasakojo, kad bankroto byloje buvo pateikta finansinių pretenzijų už 117 mln. litų. Vien valstybei ir Sodrai „Banga“ liko skolinga apie 91 mln. litų, maždaug 5 mln. – 4 tūkst. 985 darbuotojams. Gamykloje, kurioje kadaise dirbo 10−12 tūkst. žmonių, buvo likę vos 1,5 tūkst.
Tai vyko „nepažeidžiant įstatymų“, nors to pasekmė buvo vienos didžiausių Lietuvos įmonių žlugimas. 1956-aisiais įkurtai gamyklai šie metai būtų jubiliejiniai.
Žemaičių g. esanti gamyklos teritorija šiandien primena kunkuliuojančią verslo laboratoriją, kurioje savo sėkmės receptą bando sukurti maždaug 50 įvairaus dydžio ir labai skirtinga veikla užsiimančių įmonių.
Čia kepami pyragai, gaminami baldai, teikiamos laidojimo paslaugos, veikia šokių, masažo, kovos menų klubai, grožio salonai, kirpyklos, sveikatos klinika, spaustuvė, viešbutis, įvairių konsultantų, bankroto administravimo, statybų, valymo paslaugų įmonės, drabužių ir buitinės technikos parduotuvės.
Daugelio patalpų išvaizda liko panaši kaip ir sovietmečiu – tai matyti net iš durų rankenų ir grindų dangos. Tik vienas korpusas pasikeitė neatpažįstamai – Prisikėlimo bazilika, kurioje sovietmečiu veikė detalių tekinimo cechai ir buvo įsikūrusi gamyklos vadovybė.
Kepa pyragus
Šalia Prisikėlimo bazilikos esančioje teritorijoje pageidaujantys įsikurti verslininkai turi kreiptis į „Žaliakalnio verslo centrą“, kuris nuomoja buvusios gamyklos patalpas Žemaičių g.
Įmonė „Mykolo pyragai“ nuomojasi buvusios Radijo gamyklos darbuotojų valgyklos patalpas, čia kepa bandeles, pyragus ir čeburekus. Šie produktai daugiausia pardavinėjami Kaune ir Kauno r.
Žemaičių g. veikiančiose įmonėse darbuotojų nėra daug – nuo keleto iki kelių dešimčių.
Senojoje Radijo gamykloje nemažai kabinetų buvo skirta vietos profesinei sąjungai, kuri iš esmės atstovaudavo ne darbuotojams, bet klusniai vykdydavo partijos komiteto nurodymus.
Dabar profsąjungos veikėjų kabinetuose įsikūrę masažo, gatvės šokių ir kitų užsiėmimų mokantys specialistai. Čia veikia ir kitokio pobūdžio, gana garsių įstaigų, pavyzdžiui, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA).
Vertina ir reginį
Asociacijos atstovė savaitraščiui sakė, kad buvusiose Radijo gamyklos patalpose dirba ilgiau nei 20 metų.
„Sąlygos nėra idealios, bet nėra ir blogos. Esame žinomoje Kauno vietoje, mus nesunku rasti“, − atkreipė dėmesį specialistė.
Pasiteiravus, ar dėl prastos pastatų būklės nepasitaiko nemalonumų, ji tvirtino, kad darbuotojai jaučiasi gana patogiai. Tiesa, atkreipė dėmesį, kad LKTA patalpos nėra viršutiniame aukšte, todėl negresia užpylimai dėl nesandaraus stogo.
Viršutiniame aukšte įsikūręs Rytų kovos menų klubo „Kudo adrenalinas“ atstovas pabrėžė, kad viršutinis aukštas turi ir privalumų.
„Atsiveria labai gražus Kauno vaizdas, tai gerai nuteikia. Kartais pasitaiko, kad prateka vanduo, bet patalpas nuomojantys šeimininkai yra rūpestingi, greitai viską sutvarko, todėl mes nepatiriame rimtų nepatogumų“, − tikino kovos menų mokantis specialistas.
Neužmiršta „Veneros“
Keliolika metų viename iš Radijo gamyklos pastatų veikė striptizo klubas „Venera“. Tai buvo viena pirmųjų tokio pobūdžio pramogų vietų Lietuvoje. Čia lankydavosi ne tik kauniečiai, bet atvykdavo ir pramogautojai iš kitų miestų.
Regis, buvęs „Veneros“ populiarumas dar nėra visiškai užmirštas. Bendrovės „Ecodumas“ atstovas, paklaustas, kuo verslininkams patraukli buvusios gamyklos teritorija, atkreipė dėmesį, kad buvusi „Venera“ vilniečiams žinomesnė nei Radijo gamykla.
„Manau, kad geografine ir susisiekimo prasme vieta Žemaičių g. nėra labai gera, bet daugelis ją žino. Nereikia aiškinti, kaip mus rasti. Užtenka paminėti buvusią „Venerą“. Kitiems geresnė nuoroda yra Radijo gamykla“, − paaiškino bendrovės „Ecodumas“ atstovas.
Jis patikino, kad ši bendrovė neturi nepatogumų dėl ne itin geros pastatų būklės.
„Turime atskirą įėjimą. Savo patalpas gerai susitvarkėme“, − pabrėžė savaitraščio pašnekovas.
Gamina baldus
Bendrovė „Daimira“ buvusios Radijo gamyklos patalpose įrengė baldų gamybos padalinį.
„Dirbame čia jau 7 metus, sąlygos mus visiškai tenkina. Nors patalpos ir senos, gamybą trikdančių bėdų dar nebuvo“, − sakė bendrovės „Daimira“ atstovas.
Buvusios gamyklos teritorijoje nuolat vyksta dinamiški procesai – vienos įmonės užsidaro, kitos išsikelia, atsikrausto naujos. Tarp neseniai išsikrausčiusių – bendrovė „Miegantys drambliai“, dirbanti aktyvaus laisvalaikio organizavimo srityje.
Jos atstovas pasakojo, kad verslas buvusioje Radijo gamykloje vyko sėkmingai. Išsikelti nuspręsta suradus laipiojimo centrui įkurti tinkamas puikias patalpas kitoje miesto vietoje.
Pastatus buvusioje Radijo gamykloje nuomojančios įmonės atstovai neslepia, kad patalpų būklė yra avarinė, bet, anot jų, konkrečių atnaujinimo planų nėra.
„Reikia išsamiai išsiaiškinti verslo poreikius, tada bus galima kalbėti apie konkrečius planus. Netrukus planuojame visiškai atnaujinti pietinėje teritorijos dalyje esantį korpusą, kuriame veikia viešbutis“, − sakė pašnekovė.
