Spaudos konferencijoje, surengtoje paskelbus, kad ECB palieka nepakitusias savo bazines palūkanų normas, M. Dragihs nurodė, kad dabartinis infliacijos lygis (-0,1 proc.) toli gražu nėra ECB siekiamas vidurkis. Pasak jo, banko pareigūnams nerimą kelia galimybė, kad regionas panirs į defliacijos sūkurį. Vis dėlto ECB vadovas kalba laukiantis, kad banko taikomos naujausios ūkio skatinimo priemonės turėtų kilstelėti kainas.
Savo infliacijos prognozes 2016 metams bankas padidino nuo 0,1 iki 0,2 proc. Pasak institucijos pareigūnų, regiono ekonomikos augimas ūgtelės nuo 1,4 iki 1,6 proc. M. Draghis mano, kad bent kelis ateinančius mėnesius palūkanų normos išliks labai žemos ar persiris į neigiamą skalės pusę – jos kilstelėti galėtų nebent antrąjį šių metų pusmetį.
„Palaikomas mūsų monetarinės politikos priemonių ir laukiamo ekonomikos atsigavimo, infliacijos lygis turėtų ir toliau kilti 2017 bei 2018 metais“, – kalbėjo jis.
Pasak ECB vadovo, ūkio skatinimo priemonės jau duoda vaisių, tačiau besivystančiose rinkose matomas vangus ekonomikos augimas bei Didžiosios Britanijos referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje gali sukelti grėsmę ūkio plėtrai.
„Grėsmė augimui euro zonoje vis dar išlieka didelė, tačiau dėl skatinimo priemonių jos balansas kiek pagerėjo, be to, galime ir vėl imtis naujo skatinimo, – nurodė M. Draghi spaudos konferencijoje. – Nuosmukio grėsmė ir toliau yra susijusi su pokyčiais pasaulinėje ekonomikoje, artėjančiu referendumu Didžiojoje Britanijoje bei kitais geopolitiniais pavojais“.
