„Swedbank“ Ekonomikos forume šio banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad kaimyninės Latvijos ekonomika traukėsi du ketvirčius iš eilės ir techniškai šiuo metu yra recesijoje. Lietuvos ūkis judėjo kitokia kryptimi – per pastaruosius mėnesius gyventojų užimtumas didėjo greičiausiai visoje ES.
„Taigi, kyla klausimas, ar dar galime kalbėti, kad Baltijos šalių ūkiai juda ta pačia linkme?“, – susirinkusiųjų klausė N. Mačiulis.
Jo kolega iš Latvijos Martinas Kazakas pripažino, kad Latvijos BVP pastaruosius du mėnsius iš tiesų susitraukė, tačiau, anot jo, tai visiškai nesijaučia.
Prieš aptardamas kaimyninių šalių ekonomikas, jis apžvelgė, kas vyksta Rusijoje, nuo kurios bent jau iki krizės Baltijos valstybių ekonomikos buvo itin priklausomos.
„Didžia dalimi Rusijos ekonomika tebėra naftos produktų ekonomika. Jos pokyčiai susiję su naftos pokyčiais – kai nafta brangsta, Rusija išlošia, kai pinga – kenčia. Iki šiol du trečdalius Rusijos eksporto sudaro naftos ir su ja susijusių produktų eksportas. O kai naftos kainos tokios, šiai šaliai eksportą didinti sudėtinga“, – kalbėjo M. Kazakas.
Jis prognozavo, kad jeigu pasaulinės naftos kainos toliau pamažu atsities, žemiausią dugno tašką pasiekusi Rusijos ekonomika iš jo pradės kopti jau antrąjį šių metų pusmetį. O jei tendencijos išsilaikys, kitąmet ji gali padidėti 1–2 proc.
Vis dėlto ekonomistas iš Latvijos atkreipė dėmesį, kad per pastarąją krizę itin nukentėjo Rusijos gyventojai. Dėl rublio kurso nuosmukio, infliacijos realios jų pajamos ir vartojimo išlaidos krito maždaug dešimtadaliu.
„Taigi, nesitikėkite, kad paklausa greitai padidės ir kad bus galima eksportuoti į Rusiją taip pat, kaip prieš krizę“, – įspėjo M. Kazakas.
Jo teigimu, nemažą vietinės rinkos dalį užėmę Baltijos šalių gamintojai jos nesusigrąžins ir dėl kitų priežasčių – dėl taikomų sankcijų dalį importuotų gaminių Rusijoje pakeitė vietos produkcija. Esą labiausiai tikėtina, kad ES pratęs ekonomines sankcijas dar 6 mėnesiams.
Vis dėlto, pasak ekonomisto, daugiausiai iššūkių Rusijai, o netiesiogiai ir Baltijos šalims gali kilti su ekonomika nesusijusių priežasčių. Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu didžiosios kaimynės vartotojų pasitikėjimo indeksas pasiekęs žemumas, o pasitikėjimas prezidentu V. Putinu taip pat susvyravo.
„Kai visuomenės parama mažėja, naujos „parodomieji veiksmai“ tampa būtinybe“, – tokius žodžius ekonomistas užrašė ant vienos skaidrės, kurioje iliustruojama koreliacija tarp rusų pasitikėjimo V. Putinu, vartotojų pasitikėjimo indeksu ir didžiausių jo pokyčių prasidėjus Ukrainos krizei. Taip jis leido suprasti, kad iš Kremliaus artimiausiu metu galima tikėtis naujų geopolitinių provokacijų.
M. Kazako teigimu, didžiausios grėsmės Baltijos šalių ekonomikoms kaip tik ir yra ne vidinės, o išorinės. Praradę Rusijos rinką Lietuvos, Latvijos ir Estijos eksportuotojai didžia dalimi sugebėjo persiorentuoti į kitas rinkas. Tačiau paslaugų eksportas, ypač transporto srityje, negrįžo į buvusį lygį.
„Praeityje matėme, kad Baltijos šalys galėjo didinti savo užimamą dalį pasaulinėje prekyboje. Tačiau dabar šis procesas sustojęs. Norint jį vėl užsukti būtina didinti konkurencingumą ir investicijas“, – kalbėjo ekonomistas.
Tačiau šioje srityje esą nėra kuo pasigirti nei Estijai, nei Latvijai, nei Lietuvai. Pastaroji, paskutiniu metu buvo pasiekusi šiokios tokios pažangos, tačiau palyginti su didžiosiomis ekonomikomis, investicijų lygis vis tiek nepakankamas spartesnei plėtrai. O Estijoje ir Latvijoje investicijos į pramonę sumažėję iki minimumo.
M. Kazakas atkreipė dėmesį, kad po krizės gerokai sumažėjo ne finansinio sektoriaus ir namų ūkių įsiskolinimas. Dėl to, jo nuomone, reikėtų jį didinti ir naudojantis mažomis palūkanomis didinti investicijas. Priešingu atveju, papildomų paskatų ūkių plėtrai nebus.
Darbo rinka Baltijos šalyse esą dar nėra perkaitusi, tačiau netoli to. Mažėjantis nedarbas ir augantis realus darbo užmokestis gali didinti vidaus vartojimą, tačiau ilgainiui jo didėjimas bus spartesnis nei darbo našumas ir dėl to verslas gali prarasti konkurencinį prarašumą.
„Jei naudosime kreditus daugiau ir protingiau, tai gali padidinti ekonomikos augimą. Ir bent jau šiuo metu esame labai toli nuo to, kad pasiektume burbulą“, – argumentavo jis.
Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje Baltijos šalių ūkiams dar didesnių iššūkių kels demografinės problemos, o ne produktyvumo pokyčiai: „Blogiausia tai, kad Baltijos šalys sensta greičiau nei visa Europa“.
Ekonomistas pateikė „Eurostat“ prognozes, pagal kurias 2040 m. Baltijos šalyse itin išaugs pensinio amžiaus gyventojų. Vienas iš galimų šios problemos sprendimo būdų – didesnė imigracija.
„Jei norime labiau augti, mums reikia daugiau žmonių, imigrantų, jaunų žmonių, žmonių su įgūdžiais. Jei to nebus, ekonomikos gali susitraukti“, – forume kalbėjo jis.
Prognozių nekeičia: prošvaisčių nedaug
SEB grupės ekonomistai naujausioje ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ pablogino JAV ir euro zonos šalių plėtros 2016 metais prognozę ir prognozuoja, kad pasaulio ekonomika teaugs tik tiek, kiek praėjusiais metais.
Padidėjusios žaliavų kainos, mažesni svyravimai rinkose ir stabilizavęsi pramonės gamybos rodikliai pastaraisiais mėnesiais atnešė ramybės, tačiau nežinomybės ir problemų pasaulio ekonomikoje dar daug, o vienos iš dramų – „Brexit“– kulminacija nebe toli, rašoma apžvalgos pristatyme.
SEB ekonomistai paliko nepakeistą 1,5 proc. Rusijos ekonomikos smukimo 2016 m. prognozę. Nuo metų pradžios pakilusi naftos kaina padės šiek tiek atsikvėpti Rusijos ekonomikai, tačiau net ir naftos kainai priartėjus prie 50 JAV dolerių šalies biudžeto šiemet subalansuoti nepavyks. Kita vertus, daugėja požymių, kad Rusijos ekonomikos metinis pokytis 2017 metais bus teigiamas.
„Pirmo ketvirčio ekonomikos pokyčiai leidžia atsargiai tikėtis, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 2,8 proc. ir dėl liekančio didelio vidaus vartojimo, ir dėl šiek tiek geresnių užsienio prekybos rezultatų. Visgi tendencijos pagrindinėse eksporto rinkos nėra labai pozityvios, o konkurencija tarp eksportuotojų tik didėja. Tad struktūrinių reformų stoka tokiose srityse kaip darbo santykiai ar švietimas vis labiau gali neigiamai atsiliepti ilgalaikei Lietuvos ekonomikos plėtrai“, – sako SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas. Latvijos ekonomikai SEB grupė šiais metais prognozuoja 2,7 proc., o Estijai 2 proc. BVP augimą.
