Kainų pokyčiai: karuselė tik įsivažiuoja

Nors Lietuva tik veržiasi iš oficialios defliacijos gniaužtų, gyventojai skundžiasi, kad mato aplink kaip reikiant pakilusias produktų ir paslaugų kainas. Vis dėlto reikėtų susitaikyti su realybe, kad į šalį sugrįžta kainų didėjimo metas.

Pagal Lietuvos banko kovo mėnesio prognozes, vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 0,5 proc., 2017 m. - 1,8 proc. Galbūt geroji žinia ta, kad ir atlyginimai neturėtų stovėti vietoje ir kartu po truputį stiebtis į viršų. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis augs po 5,3 proc.

Trečiadienį apie kainas Lietuvoje portalo DELFI konferencijoje diskutavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentas Martynas Laukaitis.

Atsakydamas į skaitytojų klausimą, ar prekybininkai negali tiesiog susiderėti mažesnių kainų iš ūkininkų, kalbant apie daržovių ir vaisių kainas, L. Vilimas teigė, kad ūkininkai negali pardavinėti produkcijos mažesne kaina nei ją kainavo užauginti.

„Prekybininkų tikslas nėra derėtis taip, kad ūkininkai negalėtų išgyventi. Lietuviai nori lietuviškų daržovių ir šalyje neišauginame tiek, koks yra poreikis pirmomis pavasario dienomis, dėl to kaina ir būna didesnė“, - kilusio kalafioro skandalo kontekste kalbėjo L. Vilimas.

Prekybininkų atstovas siūlė pažiūrėti, kas su daržovių kainomis nutiks po savaitės ar mėnesio: padidėjus užauginamų daržovių kiekiams, mažės kainos.

„Jei pažiūrėtumėme į tą patį kalafiorą, jau dabar ne akcijos metu jį galima jau nupirkti beveik euru pigiau nei kainavo daugiau 3 eurų. Dar po kelių savaičių bus dar pigiau, nes prekybininkai pradės gauti daugiau kalafiorų“, - kalbėjo jis.

Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentas M. Laukaitis teigė, kad Lietuvos rinka yra atvira ir jei ūkininkas bandytų prekiauti daržovėmis didesnėmis kainomis, į Lietuvą būtų iškart atvežamos pigesnės daržovės, todėl kainą nustato rinka.

Kalbėdamas apie daržovių kainas Lenkijoje, jis paminėjo, kad čia žaidžiama skirtingomis sąlygomis: „Nuo ūkininko nepriklauso PVM, kitas dalykas – valiutos kursas. Tai ir sudaro apie 30 proc. didesnės kainos. Kitos sąnaudos yra artimos, jei kalbame apie Lenkijos ir Lietuvos ūkininkų patiriamas sąnaudas“.

Pasak jo, tendencija, kai renkamasi savo šalyje užauginta produkcija, o nebūtinai pigesnė atvežtinė matoma ir likusioje Vakarų Europoje: „Tenka keliauti Vakarų Europoje ir ten jaučiama, kad daug vartotojų perka vietoje užaugintą produkciją, kad gyventojai palaikytų šalies gamintojus, bet kartu ir dėl ekologinių dalykų, kai žmonės tampa sąmoningesni ir nori pirkti maistą, kuris yra mažiau transportuotas“.

Ko laukti ateityje?

Skaitytojams pasiteiravus Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo L. Vilimo, ko galima laukti kainų klausimu ateityje, šis atsakė, kad, jo nuomone, neaugančios kainos – sergančios ekonomikos ženklas.

„Jei turime nulinę ar minusinę infliaciją, reiškia, kad su ekonomika kažkas negerai arba ji stagnuoja. 2-3 proc. infliacija rodo sveiką ekonomiką. Žinoma, taip pat turi augti ir atlyginimai“, - kalbėjo prekybininkų atstovas.

Kaip tikino L. Vilimas, kai ekonomika juda į priekį (vartojimas atsigauna, nedarbas mažėja, atlyginimai auga) natūralu, kad į tai reaguoja ir kainos.

Prekybos įmonių atstovui buvo užduotas ir kitas klausimas susijęs su pardavimais. Mažmeninės prekybos pardavimai auga greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. Ar tai atspindi neoficialias gyventojų pajamas?

„Šį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta yra didėjanti apie 8 proc. Reiškia, žmonės daugiau išleidžia. Atlyginimas tokiais tempais, be abejo, neauga. Atsakant į klausimą dėl neoficialių pajamų, mes juk nepradėsime teigti, kad Lietuvoje nėra tokio reiškinio. Kai uždirbtos nelegalios, neapmokestintos pajamos išleidžiamos prekybos centruose, jos yra legalizuojamos, nes perkami produktai, už kuriuos mokami mokesčiai“, - atsakė L. Vilimas.

Prekybos įmonių asociacijos vadovas buvo užklaustas ir dėl pasirodžiusių socialiniuose tinkluose nuotraukų, kai Lietuvos gamintojų produktai užsienio šalyse užfiksuoti kainuojantys mažiau nei Lietuvoje, tačiau čia L. Vilimas taip pat rado paaiškinimą.

„Čia būtų klausimas gamintojams, nes prekybininkas negamina ir neparduoda kitais šaliai, bet galiu pabandyti atsakyti. Reikia suprasti, kad yra gamintojas, kuris turi savo strateginius planus: kai jis, pavyzdžiui, nori išeiti į užsienio rinką, Lietuvoje prekė gali kainuoti vieną kainą, o kitoje šalyje kitą. Gamintojams reikia, kad pirkėjai pradėtų atpažinti prekę, paragautų.

Tam iš pradžių prekė gali būti pardavinėjama daug mažesne kaina, kad susiformuotų paklausa“, - svarstė DELFI konferencijos dalyvis.