„Mūsų politika veikia, tačiau turime būti kantrūs, – nurodė M. Draghi. – Jeigu dabar pakeltume palūkanų normas, tai blogai atsilieptų ekonomikai ir paskatintų defliaciją, nedarbą bei recesiją“.
Interviu ECB pirmininkas davė Vokietijoje kilus politiniam pasipriešinimui banko veiksmams, šalis laikoma didžiausia finansų institucijos akcininke. Joje kyla vis didesnis nerimas dėl itin žemų palūkanų normų įtakos Vokietijos indėlininkams ir pensijų fondams. Ypač poveikis sustiprėjo ECB padidinus savo piniginės ūkio skatinimo programos mastą kovo 10 dieną.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble dar šį mėnesį paragino nutraukti vadinamąją „lengvų lėšų“ politiką, pareigūnas kalbėjo, kad ECB reikia iš dalies kaltinti dėl šalyje iškilusios naujos prieš imigraciją nusistačiusios partijos iškilimo.
M. Draghi nurodė, kad ECB „puikiai žino apie susidariusią indėlininkų situaciją“, ir pabrėžė, kad ne tik vokiečiams tenka taikytis su žemomis palūkanų normomis. Vokiečių indėlininkai, pasak jo, taip pat gauna naudos iš ECB vykdomos politikos.
„Euro zonos valstybės dabar gali įsigyti daugiau Vokietijos eksportuojamų prekių, o tai šalies įmonėms leidžia iš dalies kompensuoti prekybos apimčių su Kinija nuosmukį“, – pažymėjo M. Draghi.
