Už balsavo 45 Seimo nariai, 15 – prieš, 15 susilaikė.
Nuostatos atsisakyti pasiūlė Kęstutis Daukšys, Gintaras Steponavičius ir Irena Šiaulienė.
„Noriu informuoti, kad taip nubalsavę išmušėme apsaugą visoms nėščiosioms“, – sakė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Tačiau jam priminta, kad liko nuostata, jog darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.
Seimo nariai taip pat pritarė pataisai, pagal kurią darbuotojas, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, turi būti informuojamas apie komandiruotės trukmę, valiutą, kuria bus mokamas darbo užmokestis, komandiruotės metu. Jam gali būti taikomos išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje ir grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos.
Nori dirbti tiek pat
Seimo nariai pasisakė prieš darbo savaitės trumpinimą.
Seimo narys Naglis Puteikis siūlė, kad darbuotojų darbo laiko norma būtų 35, o ne 40 valandų per savaitę ir 7 valandos per dieną.
Tačiau už tokią pataisą balsavo tik 13 parlamentarų, 14 – prieš, 42 susilaikė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nurodė, kad dabar projekte pateikiamas reguliavimas atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. Trumpesnio darbo laiko normos gali būti nustatomos darbo ir kolektyvinėse sutartyse. Ryšys tarp sutrumpintos darbo laiko normos ir našumo nėra įrodytas. Valandinės normos įvedimas neatitinka darbo laiko režimo sampratos.
Seimas taip pat nepritarė N. Puteikio pasiūlymui darbuotojams suteikti 40, o ne 20 darbo dienų atostogas. Šią pataisą palaikė tik 9 Seimo nariai.
Dar viena N. Puteikio pataisa, kuriai Seimas nepritarė – minimaliojo darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis nei pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį nustato ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas.
Pritarta Algirdo Syso ir Giedrės Purvaneckienės pataisai, kuri numato patikslintą darbo laiko režimo ypatumų būdint redakciją.
Antradienį iki 14 val. Seimo nariai apsvarstė pasiūlymus 138 DK straipsniams.
Sutarė dėl išeitinių
Pirmadienį Seimo vicepirmininkas A. Sysas sakė, kad įstatymo projekto svarstymui užbaigti reikės dar bent 5 plenarinių posėdžių.
„Nes mes ne visą dieną dirbame, tik po 3–4 valandas. Jeigu yra daugiau pataisų, tai užstringa, nes ne visi gerai pasiruošę. Įstatymas – sudėtingas, o daug laiko sugaištama tuščiai, dėl nežinojimo“, – DELFI teigė jis.
Per du praeitą savaitę vykusius svarstymus Seimo nariai aptarė pasiūlymus 69 DK projekto straipsniams.
Jau susitarta dėl įspėjimo terminų. Daugumai darbuotojų tai reikštų, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – prieš dvi savaites.
Taip pat nubalsuota už tai, kad darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamam žmogui turi būti išmokama vieno jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – pusės jo VDU dydžio.
Jau sutarta ir dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo, iš kurio atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.
Seimas taip pat apsisprendė, kad Lietuvoje būtų galima sudaryti neterminuotas ir terminuotas, laikinojo, pameistrystės, projektinio, sezoninio, nenustatytos apimties darbo sutartis, o taip pat darbo vietos dalijimosi bei darbo keliems darbdaviams sutartis.
Šie sprendimai dar nebuvo galutiniai, Seimas dėl jų balsuos dar kartą.
Nauji pasiūlymai
Seimo nariai vis dar registruoja naujas pataisas. Praeitą savaitę Naglis Puteikis pasiūlė nekeisti šiuo metu galiojančių nuostatų dėl atostogų darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams vieniems auginantiems vaikus iki 14 metų arba darbuotojams auginantiems neįgalius vaikus, neįgaliesiems asmenims.
Taip pat jis norėtų palikti atostogos valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti ir atskirus laisvadienius vaikus auginantiems tėvams.
Vytautas Antanas Matulevičius norėtų, kad asmenys, pasinaudoję savo 5 dienų teise į mokymus ir švietimą, gautų VDU ne už 2, o visas 5 darbo dienas.
Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė užregistravo pataisą, pagal kurią mažmeninės prekybos įmonėms būtų draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas 6 dienas per metus: sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, sekmadienį – krikščionių Velykų pirmąją dieną, liepos 6-ąją ir gruodžio 25-ąją.
„Tokiu būdu būtų užtikrinta mažmeninės prekybos įmonėse dirbančių žmonių teisė bent per pagrindines metų šventes savo laiką praleisti su savo šeimomis. Būtų užtikrinta žmonių pagarba valstybinėms šventėms“, – tvirtina Seimo narės.
DK projekte yra 256 straipsniai. Planuojama, kad naujasis kodeksas bus priimtas iki vasaros ir jis įsigalios nuo 2017 metų.
