Pasak pranešimo surengtoje diskusijoje „Valstybinių įmonių efektyvumas ir konkurencija“ buvo buvo aptariamos energetikos sektoriaus įgyvendintos reformos ir jų rezultatai, laukiančios permainos geležinkelių sektoriuje po Europos Sąjungos direktyvų pritaikymo Lietuvoje, konkurencijos atsiradimas monopolinėse veiklose.
„Visos naudos dar nesame išsėmę, bet paskutinių metų pagrindinė nauda yra veiklų išgryninimas, veiklų efektyvumo didinimas“, - teigė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.
Anot vadovo „per paskutiniuosius 3-4 m. matoma, kad kaina gerokai sumažėjo: jei žiūrėtume per struktūros tarifus, elektra sumažėjo apie 15%, jei žiūrėtume per produktą – bendras elektros tarifas sumažėjo 10 proc. Palyginus su 2007-2008 m., kai elektros sektoriuje dalyvavo privataus kapitalas, kainos sumažėjo 45%“.
„Jei visuomenė mato valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovus kaip „žulikus“, niekada neišaiškinsi, kad jiems reikia mokėti daugiau. Manyčiau, pirmiausia turime pademonstruoti VVĮ naudą ir atsikratyti blogos reputacijos“, - teigė D. Misiūnas.
Deja, pasak pranešimo, „Lietuvos geležinkelių“ (LG) antrinei įmonei vadovauti dar šiemet paskirtas buvęs valstybinės įmonės Panevėžio miškų urėdas Daugirdas Lukoševičius, kuris yra „nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo“.
„Tik viešumoje pamatęs paskyrimo faktą, kreipiausi į administraciją, kodėl šis klausimas nebuvo svarstomas valdyboje ir manęs žinia nepasiekė iš anksto.
Galbūt informacijai pasiekus anksčiau, tokia situacija nebūtų susidariusi. Su kitais valdybos nariais pareikalavau, kad ateityje būtų skelbiamas konkursas į dukterinių bendrovių nepriklausomų valdybos narių pozicijas“, - sakė LG nepriklausomas valdybos narys Algimantas Variakojis.
Politikų įtaka ir spaudimas
D. Misiūnas pasidalino politikų įtaka skiriant darbuotojus: „man pačiam teko matyti sąrašus, kuriuose man buvo siūlomi labai „geri“ kandidatai. Ir tų „gerų“ kandidatų negali atsisakyti, nes jie patys geriausi.
Nebuvo lengva, bet atsisakiau. Dėl to esu kai kuriose auditorijose labai blogai vertinamas, nes „geriems“ žmonėms nesuteikiau galimybės atsiskleisti laisvu laiku nuo partinės veiklos“.
„Kaip galima prevenciją padaryti? Vienas būdas daryti tai, ką darėme mes – skelbti konkursą į pozicijas. Tuomet imi kandidatus ir palygini, kuris geresnis. Daliai „gerųjų“ pasidaro gėda kandidatuoti ar ginčyti rezultatus“, – pokyčių patirtimi dalinosi „Lietuvos energijos“ vadovas.
„Vien gerais norais neišvažiuosi, todėl padeda sistema. Reikia įdėti į reglamentus, tvarkas, kandidatų rinkimo procedūras, kad būtų išvengta improvizacijos. Egzistuoja ir tokie dalykai, kaip reputacijos patikrinimai. Apsirašius kriterijus, galima efektyviai sudėti netinkamų kandidatų filtrus. Manau, kad viena didžiausių VVĮ ydų yra tai, kad politikai mato galimybę įdarbinti save ar savo artimuosius, todėl be aiškios sistemos nieko nepadarysi.“
Situacija Lietuvos geležinkeliuose
A. Variakojis pasakoja apie diskusijas su LG administracija: „Pamačiau, kad vienam vagone sėdi dvi palydovės, kurios neša kažkokį vandenuką ir nemokamai duoda kelis saldainiukus, todėl natūraliai keliu ir tokius smulkius klausimus, ar to apskritai reikia? Administracija man sako, jog tai smulkmena, bet nuo smulkmenų viskas ir prasideda.
„Kas iš to, jei palydovų skaičius sumažinsime dvigubai?“, klausia vadovybė, „tai bus „tik“ keli milijonai“. O kai aš prašau didesnių dividendų, tai kur tie milijonai?“, - pasakoja nepriklausomas valdybos narys.
Apie konkurenciją krovinių vežimui geležinkeliuose
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis teigė, jog „LG yra didelė galinga organizacija, turbūt viena galingiausių Lietuvoje. Jei reikėtų balsuoti, Susisiekimo viceministro ar LG vadovo įtaka yra didesnė, aš sakyčiau, kad LG vadovo. Ir tas vadovas žiūri, ką daryti, kad neateitų kiti konkurentai. Dar vienas pavyzdys būtų kita galinga verslo grupė Lietuvoje – „Achema“, kuri turi daug krovinių geležinkeliu iš Jonavos į Klaipėdą. Ši grupė norėtų „išsipirkti“ teisę vežti krovinius, bet jai nepavyko, net ir prie buvusios visos B. Lubio įtakos. Tai yra problema [konkurencijos nebuvimas] ir ją turi spręsti politikai, bet jiems naudinga nespręsti, nes kai turi didelę aplipusią įmonę, tuo lengviau „gyventi“.
Apie viešuosius pirkimus
Viešųjų pirkimų paslaugas centralizuotai „Lietuvos energijos“ grupei teikianti įmonė „Verslo aptarnavimo centras“ atliko grupės perkančiųjų organizacijų per pastaruosius metus vykdytų sutarčių patikrinimą ir nustatė, jog kai kurių LESTO sudarytų sutarčių vertės buvo viršytos. Remiantis patikrinimo išvadomis, buvo atliktas vidinis tyrimas, po kurio dėl viršijimo atsakingiems darbuotojams buvo taikyta teisės aktuose numatyta atsakomybė.
Anot D. Misiūno, ”pasiteisino sprendimas išimti [viešųjų pirkimų] funkcijas iš skirtingų grupės imonių ir jas centralizuoti, nors pagrindinis akstinas daryti reformą buvo sąnaudų mažinimas. Be šių priežaščių centralizavimas padidino skaidrumą, nes atsirado keturių akių principas. Beje, LG taip pat galėtų naudotis šios įmonės paslaugomis.“
Apie nustatytą pažeidimą buvo pranešta ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). „Mes šiek tiek išgąsdinome VPT, nes mes nuėjome pas juos ir sakėme: tai ką mums dabar daryti? Jie atsakė: niekas su tokiais klausimais nevaikšto – kai mes jus pagausim, tada ir žinosim, ką daryti. VPT vis dar analizuoja šią situaciją“, - apie netipinę istoriją juokavo D. Misiūnas.
Nuomonė apie politikus
„Valstybines įmones galima finansuoti per obligacijas. Tačiau visuomenė ir ją atstovaujantys politikai neturi pakankamai kompetencijos ir supratimo, kas yra akcijos, kas yra obligacijos, kas yra kotiravimas biržoje –viskas atrodo privatizavimas. Juk turi būti efektyvus kapitalo ir turto išnaudojimas, turi būti tai matuojantys rodikliai“, - teigė A. Variakojis.
D. Misiūnas pastebi, kad „patirtis, kuri buvo [valstybės turto pardavimas], yra bloga. Politikams privatizacija yra blogai – geriau nieko nedaryti, nes nesuvaldysim proceso ir viskas bus „išparceliuota“.
„Pardavimas yra labai skausminga tema. Mes tikrai turime įmonių, kurias norėtume parduoti ir įmones, kurioms yra susidomėjimas. Bet reikia išlaukti, atidirbti, įtikinti, nuraminti“, - apie „Lietuvos energijos“ turtą, nesusijusį su pagrindine veikla, kalba D. Misiūnas.
