Tarp šių bankų minimi tokie stambaus kapitalo bankai kaip „Deutsche Bank“, „Dresdner Bank“, „Commerzbank“ ir „Bayerische Landesbank“ (BayernLB).

Jie sukūrė arba valdė apie 1200 lengvatinio apmokestinimo įmonių. Bankų atstovai tvirtina nebesinaudojantys „Mossack Fonseca“ paslaugomis. Pavyzdžiui, „Commerzbank“ patikslino pakeitęs veiklos politiką jau prieš keletą metų, „BayernLB“ – pardavęs šią verslo dalį dar 2013 metais.

„Deutsche Bank“ atstovas pareiškė, kad įmonės duomenys „praktiškai neturėjo jokios reikšmės potencialiems ar faktiniams verslo ryšiams“.

Kaip rodo „Panama Papers“ dokumentai, apie 50 lengvatinio apmokestinimo bendrovių, susikūrusių per „Deutsche Bank“, šiuo metu aktyviai veikia, tačiau bankas tvirtina daugiau nesinaudojantis jų kaip tarpininkių paslaugomis.

Austrijos finansų rinkų priežiūros institucija (FMA) pareiškė patikrinsianti, koks bankų „Raiffeisen Bank International“ ir „Hypo Landesbank Vorarlberg“ vaidmuo plaunant pinigus Panamos lengvatinio apmokestinimo įmonėse. Balandžio 3 d. vakare žiniasklaida publikavo dokumentus, nurodančius, esą Panamos teisinių paslaugų įmonė „Mossack Fonseca“ padėdavo klientams plauti pinigus, išvengti mokesčių ir aplenkti įvairias sankcijas.

Dokumentuose minimi 72 buvę ir dabartiniai įvairių valstybių vadovai. Iš 11,5 mln. paviešintų dokumentų matyti, kad pasaulio turtingieji ir įtakingieji naudojosi mokesčių rojumi vadinamomis šalimis, kad nuslėptų savo didžiulius turtus. Įmonė „Mossack Fonseca“ savo klientams teikė verslo valdymo paslaugas vadinamuosiuose mokesčių rojuose.

Nutekintuose dokumentuose yra duomenų apie slaptas lengvatinių mokesčių įmones, susijusias su buvusio Egipto prezidento Hosnio Mubarako, Libijos lyderio Muammaro Gaddafio, Sirijos prezidento Basharo al Assado, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Daviod Camerono ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino šeimomis ir bendražygiais.