Lygių galimybių kontrolierės manymu, jie gali būti diskriminuojami. Jei taip iš tikrųjų yra, darbdaviui gali būti skirta administracinė bauda.
Nori dovanos, junkis prie judėjimo
DELFI skaitytojai perdavė kopiją laiško, kuris prieš kelias savaites esą buvo siųstas visiems „Norvelitos“ darbuotojams.
Jame pranešama, jog „Kalėdiniai paketai“ bus duodami tik tiems, kas įstos į judėjimą „Rasai“. Šio judėjimo atstovai yra Raseinių savivaldybės tarybos nariai.
Įmonės personalo vadovės Reginos Petrokienės pasirašytame laiške rašoma (kalba netaisyta): „Informuoju, kad Valdybos sprendimu, nuo š.m. keičiasi Kalėdinių paketų skyrimo tvarka. Įmonės tikslas ir strategija – skatinti pačius patikimiausius darbuotojus, kurie ne tik lojalūs įmonei, bet ir palaiko bei dalyvauja judėjimo „Rasai“ veikloje. Remiantis šia nuostata, Kalėdiniai paketai bus dalinami tik judėjimo „Rasai“ nariams“.
Laiške taip pat nurodoma, kad kiekvienas norintis gali užpildyti pridėtą anketą ir taip tapti judėjimo nariu. Jame esą gali dalyvauti ne tik Raseinių, bet ir kitų rajonų gyventojai.
Į DELFI kreipęsis skaitytojas pasakojo, kad jau daug metų „Norvelita" prieš Kalėdas dalina savo darbuotojams kalėdinius paketus, bet šiemet viskas apsivertė.
„Žmonės, kurie nori gauti kalėdinę „dovaną" turi įstoti į savininko vadovaujamus „Rasus". Darbuotojai pastatomi į nepatogią padėtį, išstoja iš partijų, kad galėtų užsirašyti į „Rasus". Moterys ir vyrai, kurie išdirbę daug metų įmonėje ir per tiek metų tikrai parodė lojalumą, negaus jokių kalėdinių dovanų, nes nestoja į „Rasus". Ne paslaptis, jog „Rasai" turi politinių ambicijų. Gal taip renkami rinkėjai?", - svarstė jis.
Kas iš tikrųjų dalina dovanas?
R. Petrokienė, prisistačiusi kaip „Rasų“ judėjimo pirmininkė, tiesiai neatsakė, ar „Norvelitos“ darbuotojams siuntė laišką, kuriame nurodyta, kad Kalėdines dovanas gaus tik prie judėjimo prisijungę darbuotojai.
Ji pateikė versiją, kad iš tikrųjų „paketus“ dalina ne „Norvelita“, o „Rasai“. Esą judėjimas kiekvienais metais prieš šventes taip daro, be to, savo nariams organizuoja ekskursijas, pasveikina gimtadienių progomis.
„Kadangi didelė dalis pas mus „Norvelitoje“ dirbančių yra „Rasų“ komandos nariai, tai jiems visiems paketus daliname vietoje, kad nereikėtų važinėti per kaimus, taip, kad jie visi ateitų ir pasiimtų“, – sakė R. Petrokienė.
„Norvelitos“ akcininkas ir valdybos pirmininkas yra buvęs „Rasų“ vadovas ir Raseinių savivaldybės tarybos narys Jordanas Kenstavičius. Į DELFI klausimus jis neatsakė nei telefonu, nei el. paštu.
Žuvies produktus perdirbančioje „Norvelitoje“ dirba 858 darbuotojai.
2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nagrinėjo 279 galimus diskriminacijos atvejus. Tiesa, tik 2 tyrimai buvo atlikti dėl pažiūrų ir įsitikinimų.
Gali būti skirta bauda
„Kadangi šis paskatinimas skiriamas tik tiems įmonės darbuotojams, kurie yra asociacijos Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ nariai, įmonės veikloje įžvelgtini nevienodų darbo sąlygų taikymo požymiai“, – DELFI atsiųstame komentare rašo kontrolierė.
Jos teigimu, Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“ yra asociacija, viešojoje erdvėje skelbiama, kad šios veikla tiesiogiai sietina su politine. 2015 m. Visuomeninis rinkimų komitetas „Rasai“ dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose. Apie tai ir kitus politinius tikslus, skelbiama asociacijos „Rasa“ „Facebook“ paskyroje.
„Taigi įžvelgtina, jog įmonėje sudaromos palankesnės darbo sąlygos darbuotojams, kurie priklauso tam tikrai politinei organizacijai nei kitiems. (Ne)priklausymas politinei organizacijai tiesiogiai sietinas su įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“, – svarsto A. Lobačevskytė.
Ji siūlo įmonės darbuotojams su skundu kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Atlikus tyrimą ir nustačiusi diskriminacijos faktą, priklausomai nuo aplinkybių, darbdavys gali būti įspėtas, jam gali būti pasiūlyta nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktą ar skirti darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui administracinę nuobaudą nuo 28 iki 579 eurų.
Premijos gali būti skirtingos
Darbo teisės specialistas advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas atkreipė dėmesį, kad teisiniai pagrindai, dėl ko darbdavys negali diskriminuoti darbuotojo, išvardinti Darbo kodekse ir kituose įstatymuose – tai dėl rasės, lyties, tikėjimo, politinių pažiūrų ir kt. Panašūs pagrindai numatyti ir kitose šalyse, ir tarptautiniuose dokumentuose.
„Vis dėlto tai sudėtingas klausimas. Jį sunku įrodyti teisme, dėl to tokių bylų beveik nėra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tiesiog darbdaviai niekada nerašo, kad vieną ar kitą darbuotoją skatina dėl to, kad jis, pavyzdžiui, vyras ar moteris, viskas daroma daug subtiliau. Juk nė vienas nepripažins, kad štai, aš tau nieko neduosiu, nes tu esi moteris“, – aiškino teisininkas.
Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje darbuotojų skatinimas traktuojamas dvejopai.
Jei darbuotojai skatinami pasiekus vienodus nustatytus rezultatus, tai ir premijos už tai turėtų būti vienodos. Tačiau praktikoje išskiriamos ir skatinamosios premijos, jas darbdaviai gali mokėti savo nuožiūra.
„Taigi, šioje situacijoje, žiūrint visiškai teoriškai, galbūt galima kalbėti apie tam tikrą diskriminaciją, tačiau vėlgi reikėtų žiūrėti, koks tas pats judėjimas, kaip jis susijęs su politika, galbūt tikėjimu ar kitais dalykais“, – kalbėjo N. Kasiliauskas.
