Tokie uždaviniai iškelti lengvatines nuomos sąlygas gausiančiam startuolių centrui. Tačiau projektą dar turi palaiminti sostinės taryba.
Konkurso nereikėjo
Antakalnio rajone Sapiegų parko teritorijoje esantys buvusios ligoninės pastatai „Vilnius Tech Park“ turėtų būti išnuomoti ypač pigiai – 0,29 euro už 1 kv. metrą. Numatoma, kad informacinių technologijų (IT) parkas turėtų apimti apie 10 tūkst. kv. metrų patalpų plotą, tad bendra kas mėnesį savivaldybei mokama suma siektų 2,9 tūkst. eurų.
Įdomu tai, kad dar buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko valdymo laikotarpiu pradėto projekto sutartis buvo sudaryta be konkurso. Dėl šios ir kitų priežasčių mero pareigas pradėjęs eiti Remigijus Šimašius nutarė, kad ją reikia peržiūrėti.
Kaip DELFI pasakojo „Vilnius Tech Park“ projekto vadovas Darius Žakaitis, konkurso dėl patalpų nuomos lengvatinėmis sąlygomis neprireikė, nes jis vienintelis sutiko, kad savivaldybė būtų kuriamos viešosios įstaigos dalininkė.
„Kai miestas yra dalininkas, tada konkursas yra neprivalomas“, – sakė jis ir prisiminė, jog Sapiegų parku tada buvo susidomėjusios ir užsienio įmonės.
„Superdetalės“
Dar viena R. Šimašiui anksčiau pasirašytoje sutartyje neįtikusi detalė – tai kad privatūs partneriai iš banko prašydami paskolos projekto vystymui norėjo „įkeisti būsimas pajamas“, kurias gautų iš savivaldybės turto nuomos.
„Tai yra nelogiška ir nepateisinama, nors anksčiau tokia praktika savivaldybėje būdavo. Akivaizdu, kad ji nebeturi tęstis“, – sakė jis.
Tuo metu D. Žakaitis teigė, kad tai yra „superdetalės, o pats R. Šimašiaus naudojamas apibrėžimas „įkeisti būsimas pajamas“ yra netikslus, nes jis tiesiog norėjo su banku susitarti, kad bankroto atveju kreditorius perimtų „Vilnius Tech Park“ įsipareigojimus.
Kitaip tariant, bankas norėjo nuomos teisės įkeitimo kaip papildomos apsaugos priemonės.
„Kai supratome, kad šis klausimas yra esminis, atsitraukėme ir finansuosime kitais būdais, su banku susitarsime kitaip“, – sakė jis ir tvirtino, kad anksčiau savivaldybėje tokia praktika buvo įprasta.
Tikslai – juodu ant balto
Naujoje savivaldybės ir „Vilnius Tech Park“ sutartyje yra ir daugiau pokyčių. Bene svarbiausi kurių yra susiję su projektui numatytais tikslais.
„Išanalizavus sutartį detaliau, paaiškėjo, kad tikslai nebuvo įvertinti teisiškai tinkamu būdu. Jie nebuvo užrašyti, išdėstyti laike ir nebuvo jokių teisinių pasekmių, jei jie nebūtų pasiekti“, – sakė R. Šimašius.
Pagal naująjį sutarties variantą, jei nurodyti rodikliai per metus nepasiekiami 100 proc., tada „Vilnius Tech Park“ yra įspėjamas ir suteikiami 3 mėnesiai, per kuriuos jis gali pasitaisyti.
Jei rodikliai pasiekiami mažiau nei 70 proc. arba per papildomus 3 mėnesius nepasiekiami 100 proc., tada nuoma automatiškai didinama penktadaliu (iki 0,35 euro už kv. metrą).
Jei per metus nuo nuomos padidinimo rodikliai vis tiek nėra pasiekiami, tada savivaldybė turi teisę nutraukti sutartį su „Vilnius Tech Park“.
„Atsirado garantijos, kad savivaldybės turtas, grubiai tariant, nebūtų išparceliuojamas, – teigė R. Šimašius. – Svarbu ir tai, kad savivaldybė dabar turės veto teisę, jei bus norima pakeisti įstatus“.
Minėti rodikliai yra tokie: mažiausiai 725 darbo vietos parke; bent 90 proc. iš jų tiesiogiai susijusios su startuoliais (likę 10 proc. skirti aptarnaujančiam personalui, pavyzdžiui, reklamos agentūrai, teisininkų kontorai ar valgyklai).
Taip pat „Vilnius Tech Park“ įsipareigojo bent 12 darbo vietų 3 mėnesių laikotarpiui tik pradedantiems Vilniuje startuoliams skirti nemokamai. Be to, pirmaisiais metais mažiausiai 15 proc., o kitais metais – mažiausiai 20 proc. darbo vietų turės būti skirta startuoliams, kurie iki šiol neturėjo biuro Vilniuje (t. y. realiai naujoms darbo vietoms).
Pagal sutartį, „Vilnius Tech Park“ per metus turės surengti bent 10 susitikimų su skirtingais užsienio rizikos kapitalo fondais ir 12 industrinių renginių parko bendruomenei.
Vilniaus miesto savivaldybei taip pat rūpi sostinės vardo sklaida užsienyje. Sutartyje numatyta, kad „Vilnius Tech Park“ turės pasiekti bent 50 ryšių su visuomene publikacijų ar paminėjimų užsienio žiniasklaidoje, kuriuose Vilnius turės būti įvardijamas kaip patrauklus miestas technologijų vystymui.
Tikslai – adekvatūs
Tam tikrų abejonių gali kilti dėl tikslo, kad vidutinis atlyginimas „Vilnius Tech Park“ turės siekti 1448 eurų per mėnesį, nes jame dirbsiančioms įmonėms nurodyti, kiek jie turi mokėti savo darbuotojams, yra pakankamai sudėtinga.
Tačiau atsižvelgus į šiuo metu IT darbo rinkoje vyraujančias tendencijas, tokia riba neatrodo nepasiekiama. Pavyzdžiui, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, vyresniųjų sistemų analitikų ir vyresniųjų programuotojų darbo vietos kaina 2015 metais siekė apie 2170 eurų per mėnesį. Sistemų analitikai, programinės įrangos inžinieriai uždirbo apie 1750 eurų per mėnesį. Duomenų bazių analitikai, programuotojai, interneto projektų vystytojai – po 1520 eurų per mėnesį.
Prognozuojama, kad 2016 metais atlyginimai IT įmonėse turėtų augti apie 5–8 proc.
„Tikslai dėl darbo vietų ir atlyginimų yra gana adekvatūs“, – DELFI sakė R. Šimašius.
Ne NT projektas
D. Žakaitis pabrėžė, kad pagrindinė priežastis, kodėl pasikeitus savivaldybės valdžiai kilo problemų su projekto tęsimu yra tai, kad jis buvo suvokiamas kaip nekilnojamojo turto (NT) projektas.
„Iš pirmo žvilgsnio visiems atrodo, kad tai yra NT objektas, o D. Žakaitis yra NT vystytojas, kuris pigiai išsinuomojo nuostabiausią parką ir darys kažkokį projektą“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pasakojo, kad šiek tiek užtruko, kol visiems sprendimų priėmėjams savivaldybėje išaiškino, ką iš tiesų ketina padaryti. „Kai supratimas suvienodėjo, reikalai pajudėjo“, – sakė jis.
Jis taip pat aiškino, kad tokio pobūdžio projektus savivaldybei vystyti kartu su privačiu investuotoju yra pravartu dėl kelių priežasčių. Pirma, Vilniui nereikia investuoti lėšų, kurių jis neturi. Antra, privatus investuotojas turi kompetencijų, reikalingų tokiam projektui padaryti.
Panašiai svarstė ir R. Šimašius. „Akivaizdu, kad ne savivaldybės gebėjimai ir rūpestis yra mentoriauti startuoliams, pritraukinėti investicinius fondus. Tai yra privatus verslas, kuris potencialiai turi daugiau gebėjimų“, – sakė sostinės meras.
Pats D. Žakaitis su startuoliais dirba mažiausiai 5 metus, yra vienas iš verslo akceleratoriaus „Startup Highway“ steigėjų, o asmeniškai yra investavęs į 20 jaunų įmonių. Jis taip pat jau yra vystęs panašų į „Vilnius Tech Park“ projektą Valakampiuose, iš kurio, kaip pats sakė, pasimokė, ką galima būtų padaryti geriau.
D. Žakaičio kolega Igoris Matsaniukas irgi patyręs startuolių srityje. Pavyzdžiui, yra verslo akseleratoriaus „Farminers Startup Academy“ įkūrėjas. Jis taip pat yra vienas iš pagrindinių Rusijos ekspertų mobiliųjų technologijų ir investicijų srityje bei pripažintas mobiliųjų prietaisų ir žaidimų srities specialistas.
„Pastatai – labai svarbu, bet turbūt visi sutiks, kad ekosistemai užkurti reikalingas turinys. Tai yra svarbiausias sėkmės garantas. Mūsų atveju jis pastatytas ant asmeninės patirties ir to, kad mus palaiko pagrindiniai ekosistemos dalyviai. Turime santykius su investuotojais Londone, kurie norėtų čia atvažiuoti, kitos tarptautinės įmonės irgi galvoja apie biurų atidarymą“, – tvirtino D. Žakaitis.
Garsins Vilnių
Nors Sapiegų parke įsikurs „Vilnius Tech Park“, tačiau žalieji plotai visuomenei ir toliau bus atviri. Startuolių centras taip pat įsipareigojo, kad vieną iš išsinuomotų pastatų subnuomos privačiam vaikų dienos centrui ar ikimokyklinio ugdymo įstaigai.
Parko teritorijoje taip pat bus įrengti sporto aikštynai, transporto zona (oranžinių dviračių ir elektromobilių nuomos punktai), konferencijų centras ir kitos Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams skirtos paslaugos.
Tačiau D. Žakaičio teigimu, didžiausia nauda visuomenei bus iš to, kad „Vilnius Tech Park“ garsins Vilnių ir Lietuvą užsienyje.
„Tokio darinio atsiradimas Vilniuje miestą pakylėtų į naują lygį. Jis būtų šalia kitų Europos sostinių“, – sakė pašnekovas.
Jis kartu su partneriais į „Vilnius Tech Park“ iš viso ketina investuoti daugiau nei 4,3 mln. eurų.
Apie ketinimus dalį arba visą veiklą perkelti į IT parką yra informavusios tokios įmonės kaip „Vinted“, „BaltCap“, „Practica Capital“, TEO, „Game Insight“, „IMI.VC Advisors“ ir kiti.
