Anot rengėjų, jos tikslas – išreikšti pritarimą planuojamai Darbo kodekso reformai.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus dėstė, kad Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas yra išaugęs iš sovietmečio, kai viskas labai gerai atrodo ant popieriaus, bet iš tiesų neveikia.

Jo manymu, dabar permainos skinasi kelią nelengvai, nes tam trukdo populistai, be to, V. Sutkaus nuomone, darbuotojų gynimu yra tik prisidengiama.

Kalbėdamas jis vardijo, kad Lietuva dabar užima labai prastas pozicijas pagal darbo santykių lankstumą ir gebėjimą pritraukti talentus.

„Bet mes gyvename rinkos ekonomikoje ir verslininkui atleidimo iš darbo kaina yra labai svarbi: jis kelis kartus pagalvos, prieš kurdamas naują darbo vietą“, - kalbėjo V. Sutkus.

Pasak jo, tai būdinga ir aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams, inovacijas kuriantiems projektams ir taip toliau.

Vokietijos logistikos įmonės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius sako, kad nepaisant esančio Darbo kodekso, ar bus darbo vietų ar ne, galiausiai sprendžia užsakovas. Įmonės vadovo nuomonė, prie užsakovų reikia lanksčiai prisitaikyti ir tai turi leisti Darbo kodeksas.

Atitinkamai, jei reikia papildomų darbuotojų, jie automatiškai galės išsiderėti geresnes sąlygas.

„Taip jau yra, jei rinkoje trūksta žmonių, norimi darbuotojai gali išsiderėti geresnes sąlygas“, - kalbėjo A. Bertašius.

Informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka kalbėjo, kad šiame sektoriuje žmonės dažniausiai įdarbinami dar studijų laikais, tačiau keista yra tai, kad jie turi kurti modernias technologijas, bet jų darbo sąlygos yra įspraustos į senovinius rėmus.

Dėkojo Dievui, kad Darbo kodeksas neveikia

V. Sutkus kalbėjo, kad belieka pasidžiaugti, kad Darbo kodeksas dabar neveikia, nes Lietuvos ekonomika dėl to judėtų žlugimo link.

„Ir ačiū Dievui, kad Darbo kodeksas neveikia“, - pakartojo V. Sutkus.

Pasak jo, dabar Lietuvoje galioja paprotinė darbo santykių teisė, tačiau, jei tokiomis sąlygomis gali dirbti vietos verslininkai, investuotojai, įvertinę verslo sąlygas, pasuka svetur.

Kalbėdamas V. Sutkus vardijo, kad Lietuvai reikia daugiau ir įvairesnių darbo sutarčių, o darbuotojams – didesnių atlyginimų ir lankstesnių darbo santykių.

„Lietuvoje darbo apmokestinimas yra labai didelis, čia kita tema, mokesčių, ne darbo santykių, bet prisideda ir didelė atleidimo iš darbo kaina, tad darbdavys yra priverstas eiti į šešėlį, mokėti minimumą ir papildomą vokelį, o jeigu tenka darbuotoją atleisti, tuomet jis atpigina atleidimo iš darbo kainą“, - paaiškina V. Sutkus.

Visgi, vėliau spaudos konferencijos dalyviai gavo teisintis, kad moka mokesčius ir su darbuotojais atsiskaito kaip priklauso, o ne „vokeliais“.

Profsąjungos: „sovietinis“ - ne argumentas

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis dėstė, kad Lietuvoje 60-ies darbo valandų darbo savaitė yra negirdėtas dalykas.

„Šiandien viešai meluojama, kad Lietuvoje – sovietinis darbo kodeksas, kuris yra pasenęs. Tačiau kai mes pasiūlome pakeisti kelias nuostatas, kurios labiausiai riboja verslo veiklą, mums sakoma, ne, reikia keisti visą Darbo kodeksą“, - kalbėjo K. Juknis.

Pasak jo, Lietuvoje veikiantis Darbo kodeksas galioja nuo 2003 m. ir jis numato apsaugą darbuotojams, kuri yra ir kitose Europos šalyse.

Jis piktinosi, kad svarbiausias argumentas, esą visą Darbo kodeksą reikia pakeisti vien dėl to, kad jis „sovietinis“ ir iš „sovietmečio išaugęs“.

„Nekalbama, kas konkrečiai dabartiniame Darbo kodekse yra negerai, bet kartojama, kad jį visą reikia pakeisti, - kalbėjo K. Juknis. - O darbo vietos kuriamos ir prie dabar esančio Darbo kodekso.“

K. Juknis kalbėjo, kad regionuose žmonės ir dabar bijo kovoti dėl jiems teisėtai priklausančių teisių ir džiaugiasi, jei gauna darbo už minimalų mėnesinį atlygį.

Pasak jo, žadama, kad naujasis Darbo kodeksas į Lietuvą padės pritraukti talentų.

„Bet palaukite, pirmiausia, gal neleiskime talentams išvažiuoti? O kuo mes talentus pritrauksime: minimalia mėnesine alga ir drakoniškomis sąlygomis?“, - klausė K. Juknis.

Jis piktinosi, kad „dirbančiuosius norima paversti prietaisais: stalais, kėdėmis“, nes iš jų bus atimtos darbuotojų teisės.

Profsąjungų atstovai sako, kad dėl naujojo Darbo kodekso sutinka derėtis ir derasi, tačiau su profsąjungomis nėra deramasi.

K. Juknis priminė, kad Seimui Vyriausybė pateikė kiek pakoreguotą mokslininkų paruoštą Darbo kodeksą, kai socialinių partnerių įžvalgos dar nėra išklausytos.

Profsąjungos: mitingą norima marginalizuoti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė dėstė, kad rugsėjo 10-osios mitingo organizatoriai buvo labai nustebinti, kai sužinojo, kad tuo pat metu yra duoti leidimai mitinguoti radikalių pažiūrų politikams.

Minėta, kad mitinge gali dalyvauti Vytautas Šustauskas ir Algirdas Paleckis, veikiausiai, su jais atvyks ir radikalių pažiūrų asmenų.

„Mes buvome nustebinti, kai sužinojome, kad tuo pat metu vyks ir kiti mitingai“, - sakė K. Krupavičienė.

Tačiau ji kalbėjo, kad „Solidarumo“ mitinge atsitiktinių žmonių nebus, tai bus dirbantieji, kurie „dar suduria galą su galu“ ir atvyksta išreikšti savo nepritarimo Darbo kodekso pakeitimams.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas dėstė, kad kontroversiškai vertinamiems politikams leidimai mitinguoti veikiausiai išduoti su tikslu, kad abejojantys žmonės, sužinoję, kas bus mitinge, neitų protestuoti.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai suskaičiavo, kokios naujojo Darbo kodekso nuostatos blogina darbuotojų padėtį iš išvardijo daugiau nei 40 darbuotojų padėtį bloginančių punktų

„Solidarumas“ kritikavo Darbo kodekso projektą, kuris Vyriausybės jau buvo pateiktas Seimui, nesulaukus socialinių partnerių išvadų.

Tai – sutrumpinti terminai dėl atleidimo iš darbo, sumažinta išeitinė išmoka, leidimas nukrypti nuo Darbo kodekso nuostatų kolektyvinėse sutartyse, apmokėjimo už prastovą mažinimas, darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia išmokant 6 vidutinius darbo užmokesčius, leidimas terminuotoms darbo sutartims tęstis 5 darbo dienoms po termino pasibaigimo, maksimalaus darbo laiko ilginimas iki 60 valandų per savaitę dirbant pagal vieną darbo sutartį, taip pat leidimas dirbti iki 72 valandų per savaitę pagal suminę darbo laiko apskaitą ir kiti aspektai.

Trūko kantrybė: kur tie didesni atlyginimai numatyti?

Profsąjungų atstovai klausia, kur yra numatyti mainai, kai už lankstesnį atleidimą iš darbo ir mažesnes išeitines kompensacijas siūlomi didesni darbo užmokesčiai ir daugiau darbo vietų.

„Kurioje vietoje įstatyme pasakyta, kad didės darbo užmokestis, mes tikrai su tuo sutiksime, bet kas įdomiausia, viskas siūloma, bet niekas nesiūloma mainais. Daroma prielaida, kad darbuotojų algos didės, jeigu darbuotoją bus paprasčiau atleisti, nes darbdavys galės daugiau pinigų skirti darbo užmokesčiui, nes nereikės kaupti kompensacijoms“, - kalbėjo A. Černiauskas.

Pasak jo, realybėje išeitinės kompensacijos mažės nedidelei daliai dirbančiųjų – 34 tūkst. iš dabar esančio 1,3 mln., arba 4 proc.

Profsąjungų atstovai sako, kad dabar deramasi dėl pagrindinės masės dirbančiųjų, kurie turi 5-10 metų stažo ir gautų panašias išeitines kompensacijas, kaip yra numatyta dabar.

„Aišku, jeigu žiūrėsime visą socialinio modelio sistemą, kai mažinamas darbo jėgos apmokestinimas, perkeliama pensijų dalis į biudžetą, pensijos išgryninamos kaip socialinio draudimo faktorius ir žmonės matys, kiek jie įmokėjo ir atitinkamai gaus išmokų, o nebus taip, kad minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio pensija skirsis tik keliais šimtais litų. Tai lems norą dirbti legaliai ir pamatysime, kad darbo užmokesčiai didės, bet dėl to, kad jie bus traukiami iš „šešėlio“, - sakė A. Černiauskas.

Jis priminė, kad atlyginimai didės ir dėl to, kad Lietuvoje trūksta darbo jėgos: ir dabar šalyje atlyginimai auga sparčiau nei prognozavo ekonomistai.

K. Krupavičienė priminė, kad išsiderėti dėl atlyginimų yra nepaprastai sunku, net kai kalbama apie minimalų mėnesio atlyginimą ir tam yra politinė valia.

„Vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra labai mažas, jis yra kelis kartus mažesnis nei, pavyzdžiui, Belgijos minimali alga siekianti apie 1,5 tūkst. eurų. Kol tokie atlyginimai bus, Lietuvoje jokia jėga neišlaikys žmonių, kurie visada ieškos kelio, kur gali uždirbti daugiau“, - sakė ji.

K. Krupavičienė priminė, kad vienintelis kelias didinti algas – turėti stiprią derybinę galią.

„Iš kur darbdavys paima, jei brangsta žaliavos ar reikia įdiegti naują technologiją? Iš darbuotojų, o paskui jiems žada, kad atlyginimai kažkada didės. Buvau Pakruojyje, ten atlyginimai nedidėjo nuo 2008 m. ir dabar, prie tokių atlyginimų, dar įvedamas toks socialinis modelis“, - sakė ji.

Jaunimas pasidalijo įžvalgomis

Jaunimo organizacijos „Sandrauga“ atstovas Lukas Stanevičius pasakoja, kad jam pavyko susirasti darbą vasaros pradžioje ir dabar galiojantis Darbo kodeksas jam netrukdo dirbti ir mokytis.

„Manau, kad naujasis Darbo kodeksas situaciją galėtų pakeisti, nes darbo valandų laikas pailgėtų iki 12 valandų, viršvalandžiai taptų privalomais“, - kalbėjo L. Stanevičius.

Visgi, jis sutiko, kad jo bendraamžiai svarsto galimybes ir išvykti į užsienį, nes tai siejama papildomomis mokslo galimybėmis, prestižu, geresniais atlyginimais.

Bendrovės „Outer space employment agengy“ atstovas Jurgis Valiukevičius priminė, kad Lietuva yra priėmusi daug sėkmingų sprendimų, pavyzdžiui, pavyko įveikti ekonominį sunkmetį ėmusis taupymo priemonių, nors skurdas padidėjo.

Jis ironizavo, kad Lietuvoje ir darbo santykių srityje yra ką nuveikti: darbo užmokestis dar nėra mažiausias Europoje, tačiau Lietuvai dar yra kur pasistengti, nes dar mažiau uždirba rumunai ir bulgarai. J. Valiukevičius dėstė, kad ir dabar Lietuva investuotojams yra pristatoma kaip pigios darbo jėgos ir mažo kapitalo apmokestinimo šalis.

Investuok Lietuvoje“ puslapyje investuotojams Lietuva pristatoma penkiais pagrindiniais temų blokais: talentais, infrastruktūra, kokybe ir kaina, verslo aplinka ir gyvenimo būdu.

Ne visoms naujovėms pritaria

Nesutaria, ar viskas naujajame Darbo kodekse yra reikalinga. Verslininkai abejojo, ar tikrai būtina yra įteisinti neribojamą žalą darbuotojams, kurie įmonės turtą sugadina netyčia, pavyzdžiui, patenka į avariją.

„Neribota atsakomybė yra diskutuotinas dalykas, aš nesutikčiau, kad ji būtų visiškai neribota“, - kalbėjo V. Sutkus.

A. Bertašius taip pat kalbėjo, kad kalbant apie netyčia padarytas žmogiškas klaidas, darbuotojai neturėtų būti griežčiau baudžiami.

„Kalbant apie žmogišką klaidą, tam tikri apribojimai turi išlikti ir žmogus turi būti apsaugotas, tam (žalai atlyginti – DELFI) yra draudimai“, - sakė A. Bertašius.

Jo nuomonė, atsakomybė turi būti didesnė, jei darbuotojas žalą padaro tyčia, darydamas nusikaltimą ar siekdamas naudos.

DELFI skelbė, kad naujasis Darbo kodeksas pakeis ne vieno dirbančio žmogaus gyvenimą: siūloma išbraukti tas nuostatas, kurios apriboja, kiek pinigų darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo, jei šis žalą įmonei sukėlė netyčia.

Investuotojai nori permainų

Investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ narių nuomone, darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų.

Investuotojų nuomone, pažangus darbo kodeksas leistų sukurti iki 90 tūkst. naujų darbo vietų, palengvintų jaunimo, vaikus auginančių tėvų ir darbo netekusių žmonių padėtį.

„Lietuva yra maža valstybė, kuriai išlaikyti konkurencingumą globalioje ekonomikoje yra itin sunku. Jei negalėsime pasiūlyti lanksčios ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, tapsime investicijų užribiu. Šiuo metu pagal darbo santykių lankstumą Lietuva jau velkasi pasaulio uodegoje – užimame 106 vietą iš 144. Tai reiškia, kad investuotojams, kurie šiandien siūlo didžiausius atlyginimus ir pažangiausias darbo sąlygas, lietuviai sako „ne“ ir siūlo rinktis iš 105 investicijoms patrauklesnių valstybių“, – teigė „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

„Investors‘ Forum“ darbo santykių grupės narys Rimantas Stanevičius pabrėžia, kad galiojantis Darbo kodeksas yra praktiškai neveikiantis realybėje.

„Dabar garantuojamos išeitinės išmokos skamba labai gražiai, tačiau jas gauna vos 1 proc. atleidžiamųjų, visi kiti išeina „savo noru“. Apmokėjimas už viršvalandžius taip pat beveik neegzistuoja. Privačiame sektoriuje tokie darbo santykiai nekuria pridėtinės vertės nei darbuotojui, nei darbdaviui“, – sakė R. Stanevičius.

Pasak R. Stanevičiaus, griežta apsauga ir nelankstumas atsisuka prieš labiausiai saugomus darbuotojus, nes verslas vengia juos samdyti. Tai – auginantys mažamečius vaikus, darbo netekę vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas, neturintis pakankamai patirties.

Pritaria ilgesniam pensiniam amžiui

„Investors’ Forum“ mokesčių darbo grupės vadovo Kęstučio Lisausko teigimu, svarbi naujojo socialinio modelio dalis – pokyčiai socialinės apsaugos sistemoje.

Tai yra siūlymai ilginti pensinį amžių, indeksuoti pensijas, didinti socialinio draudimo sistemos aprėptį.

„Siūlymas ilginti pensinį amžių yra logiškas – tai priemonė, leidžianti spręsti darbo jėgos trūkumo problemą ir mažinti socialinio draudimo sistemos kaštus. Ji socialiai teisinga, nes nuo dirbančiųjų pečių nuima neproporcingai didėjančią pensininkų išlaikymo naštą. Tuo tarpu periodinis pensijų indeksavimas ir bazinės pensijos finansavimo perkėlimas į valstybės biudžetą leis išvengti įprasto politikų manipuliavimo pensijomis. Žmogus matys, kad kuo daugiau mokesčių jis sumoka, tuo didesnė yra jo pensija“, – teigė jis.

Pasak K. Lisausko, siūlymas mažinti darbdavio įmoką ir nustatyti „Sodros“ įmokų lubas pajamoms taip pat duos teigiamą impulsą naujų darbo vietų kūrimui ir atlyginimų augimui.

„Mūsų nuomone, lubos darbo pajamoms turėtų laipsniškai mažėti per ateinančius 5–10 metų, o lubos, taikomos kitoms mokėtojų grupėms, turėtų laipsniškai didėti. Tai didintų Sodros biudžeto pajamas ir socialinį teisingumą“, – kalbėjo K. Lisauskas. „Viena didžiausių išliekančių problemų yra dviejų dalių – darbuotojo ir darbdavio – „Sodros“ įmokos. Šių įmokų atskyrimas yra pagrindinė „vokelių“ egzistavimo priežastis. Darbuotojas nesuvokia, kad „darbdavio įmoka“ yra jo naudai ir lengvai jos atsisako, o nesąžiningiems darbdaviams ši situacija – labai palanki“, – pabrėžė mokesčių darbo grupės vadovas.

Profsąjungos išsakė kiek kitokią nuomonę apie ministerijos paskelbtus 10 punktų, kuriuos svarbu žinoti gyventojams.

Profsąjungos protesto akciją organizuoja Seimo rūmų rugsėjo 10 d. ir yra gavusios leidimą mitinge dalyvauti 2 tūkst. žmonių.