Profsąjungos protesto akciją organizuoja Seimo rūmų rugsėjo 10 d. Yra išduotas leidimas mitinge dalyvauti 2 tūkst. žmonių.

Darbo kodekso pataisos sulaukė labai daug kritikos dėl garantijų, kurių numatoma atsisakyti: planuojama mažinti išeitines išmokas, trumpinti įspėjimo terminą atleidžiant iš darbo, taip pat siūlomos galimybes lanksčiau iš darbuotojų išreikalauti jų padarytą žalą įmonei.

Be to, siūloma įteisinti lankstaus darbo sutartis, kurios reikštų galimybes žmones įdarbinti minimaliam valandų skaičiui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė priminė, kad socialinis modelis apima ir esamo Darbo kodekso reformą, nes esamos garantijos atsisuka prieš pačius darbuotojus: bijodami griežtų sąlygų, darbdaviai nekuria naujų darbo vietų, o dalis darbų, ypač laikinų, projektinių įdarbinama neoficialiai.

Pasak jos, naujas socialinis modelis numato pensijų indeksavimą, o tai reikš kasmet peržiūrimą pensijų dydį, kai prendimas dėl pensijų nenebūtų politizuotas.

Ji vardijo, kad svarbu ir tai, kad minimalų darbo užmokestį gautų tik nekvalifikuoti darbininkai, kai šiuo metu 1 iš 5 dirbančiųjų gauna minimalią algą.

Pasak E. Radišauskienės, Trišalėje taryboje yra apsvarstyta didžioji dalis klausimų, tačiau planuojama dar grįžti prie klausimų, kur fiksuotos atskiros nuomonės ar ties kuriais nėra susitarta. Ji vylėsi, kad iš Trišalės tarybos jau iškeliaus toks naujojo Darbo kodekso klausimas, kur bus suderėta dėl didžiosios dalies pakeitimų.

Paklausta, kodėl šioje spaudos konferencijoje nėra profsąjungų atstovų kaip partnerių, ji dėstė, kad buvo siekiama leisti išsamiau pasisakyti Darbo kodekso kūrėjams.

„Buvo tikslas sukviesti darbo teisės ekspertus“, - kalbėjo ji.

Iš viso Darbo kodekso naujoves pristatė keturi asmenys: E. Radišauskienė, Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Tomas Davulis, „iLAW“ vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Bagdanskis ir „Investuotojų forumo“ darbo santykių darbo grupės narys Rimantas Stanevičius.

„Jie buvo pakviesti tam, kad išgirstume ir kitą pusę, ne tik, kad įvedame vergovę ir bloginame (darbo santykius – DELFI), bet tiesiog, kad pasakytų, kas yra gerai. Socialinio modelio šiandien Lietuvai reikia“, - kalbėjo E. Radišauskienė.

Ji abejojo, ar profsąjungos kalbės kardinaliai kitaip nei naująjį Darbo kodeksą pristatė rengėjai, pasak E. Radišauskienės, dabar su profsąjungomis pavyksta pakankamai sėkmingai susitarti.

„Šio susitikimo tikslas yra pasakyti, kad Lietuvai reikia keistis ir mes labai norėtume, kad visi suprastų, kad permainų reikia vienokia ar kitokia kryptimi. Buvo labai neblogas pastebėjimas, kad tas, kas tiko prieš 20 metų 20-mečiui, 30-mečiui, 40-mečiui šiandien jau nebetinka, nes anksčiau žmonės vos baigę mokyklą kurdavo šeimas per daug negalvodami apie darbą ar kvalifikaciją, dabargi pasikeitė situacija, žmonės pirma įgyja išsilavinimą ir atsistoja ant kojų ir tada kuria šeimas, tad ir Darbo kodeksas yra atsilikęs“, - dėstė pašnekovė.

Profsąjungos: žinia aiški

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Gražina Gruzdienė mano, kad dabar gyventojams buvo pateikti paaiškinimai su vienu tikslu – kad jie neitų į profsąjungų organizuojamą mitingą.

„Manau, kad tokių pasisakymų tikslas – neeikite protestuoti, susitaikykite, viskas bus gerai“, - kalbėjo G. Gruzdienė.

Jos vertinimu, profsąjungos su partneriais Trišalėje taryboje dar nėra sutarusios dėl kelių esminių dalykų, pavyzdžiui, viso socialinio draudimo bloko klausimų, tad sunku pasakyti, ar sutariama dėl daugumos klausimų. Ji priminė, kad profsąjungos siūlė pirma baigti derinti projektą Trišalėje taryboje, o tada teikti Seimui, bet Vyriausybė pateikė kiek pakoreguotą mokslininkų variantą be Trišalės tarybos išvadų.

„Mes ir siūlėme, grąžinkite Vyriausybės projektą Vyriausybei, o mes sudedame tai, ką susitarėme Trišalėje taryboje ir pateikiame Seimui, o dėl ko nesusitariame, tegul balsuoja politikai. Dabar nežinome, ar bus pateikti Trišalės tarybos protokolai kaip išvados, ar abu variantai? Trišalėje taryboje gimsta naujas viso Socialinio modelio projektas: 40 įstatymų, kurie palies visų šalies žmonių gyvenimą: darbuotojų ir pensininkų“, - vardijo G. Gruzdienė.

Rengėjai vardija problemas, kurias reikia šalinti

Vienas naujojo Darbo kodekso rengėjų T. Davulis vardijo, kad dabartinis Darbo kodeksas orientuotas į gamyklas, o ne į pažangų ir smulkų verslą, o smulkieji verslai negali kurti verslo ir naujų darbų vietų, kol reguliavimas orientuotas tik į gamyklinę sistemą ir griežtą pamaininį darbą, grafikus.

„Darbo sąlygos, darbuotojų poreikiai dėl darbo sąlygų, lankstumo, geresnio šeimos ir karjeros derinimo pasikeitė – o reguliavimas liko senas“, - kalbėjo jis.

T. Davulis dėstė, kad Lietuvoje sudėtinga atsisveikinti su darbuotoju, jei jis nemotyvuotas, nepritampa prie kolektyvo arba tiesiog blogai dirba, tai yra viena priežasčių, kodėl verslas nekuria naujų darbo vietų.

„Niekas nėra patenkintas dabartiniu reguliavimu – nei darbdaviai, nei darbuotojai. Praktika skiriasi nuo realybės. Kodeksas praktiškai neveikia – nors teoriškai jo formuluotės skamba gražiai. Trukdo darbuotojams efektyviai paskirstyti savo laiką. Trukdo darbuotojui lengvai atsisakyti blogo darbdavio, darbdaviui – atsisveikinti su nemotyvuotu, neefektyviai dirbančiu darbuotoju“, - savo įžvalgomis dalijosi T. Davulis.

Jo teisimu, naujajame Darbo kodekse yra 60 naujų teisių darbuotojams, pavyzdžiui, auginant vaiką dirbantieji turi teisę reikalauti dirbti ne visą darbo dieną ir per mėnesį darbdavys privalo suteikti tokią galimybę, o vėliau pageidaujant – grąžinti visą darbo dienos krūvį. Darbo vietos dalijimasis – kai du kolegos patys tarpusavyje tariasi, kaip pasiskirstys darbo krūvį, kuriomis dienomis ar valandomis kuris dirbs.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbti 10 punktų, kuriuos siūloma žinoti gyventojams apie socialinį modelį. Profsąjungos pateikia šių punktų vertinimus.

Pirma, žadama sukurti 85 tūkst. naujų darbo vietų ir iki 7 proc. sumažinti nedarbo lygį per artimiausius penkerius metus. Dabar darbo biržose užsiregistravusių žmonių yra apie 160 tūkst. gyventojų.

G. Gruzdienė skeptiškai vertino planus per penkerius metus sukurti 85 tūkst. darbo vietų.

„Bus ne ta valdžia ir niekas nepamatuos, kiek buvo sukurta tų nestabilių darbo vietų. Mums reikia stabilių, gerai apmokamų darbo vietų, o tie žadami 80 tūkst. bus terminuotos ir nesaugios darbo vietos“, - kalbėjo ji.

Antra - patrauklumas užsienio investuotojams. Tai numatoma dėl siūlomo mažesnio darbo jėgos apmokestinimo, lankstesnio darbo santykių reguliavimo ir lengvatų mažoms įmonėms.

Didesnis patrauklumas užsienio investuotojams, G. Gruzdienės manymu, yra puiku.

„Investuotojai yra puiku ir tie investuotojai, kurie ateina, jie tikrai užtikrina didesnes garantijas darbuotojams, bet investicijos į Lietuvą negali būti pritraukiamos darbuotojų saugumo sąskaita. Su investuotojais dauguma atvejų ir dabar vyksta normalus socialinis dialogas, o atiduoti visas garantijas ir prisistatyti kaip pigi darbo jėga, na, mes ja ir dabar esame, bet reikia žiūrėti ir saugumo“, - kalbėjo G. Gruzdienė.

Trečia - darbuotojams numatyta 60 naujų teisių. Pavyzdžiui, teisė auginant vaiką reikalauti dirbti ne visą darbo dieną, o vėliau pageidaujant – grąžinti visą darbo dienos krūvį; darbo vietos dalijimasis – kai du kolegos patys tarpusavyje tariasi, kaip pasiskirstys darbo krūvį, kuriomis dienomis valandomis kuris dirbs.

G. Gruzdienė paprašė išvardyti 60 naujų teisių darbuotojams, kurias numato naujasis Darbo kodeksas: „O galite išvardinti, man labai įdomu?“, sakė ji.

Vienu iš privalumu įvardijus galimybę dalintis darbo vietą ir pasiskirstyti darbo krūvį, G. Gruzdienė sako, kad toks sprendimas geras, bet mažos reikšmės Lietuvos darbo rinkai.

„Gerai, tai gali būti, bet kam tai būdinga? Valstybiniam sektoriui, pavyzdžiui, bet tai, reikia pripažinti, yra mažareikšmis pliusas, nors privalumas“, - teigė ji.

Ketvirta - lengviau kurti savo verslą, nes planuojama mažinti biurokratinę ir administracinę naštą verslui. Rašoma, kad lengvesnė samdymo tvarka paskatins samdyti nuolatiniam darbui – dabar naudojamasi terminuotomis sutartimis, kurių terminas iki 5 metų. Naujame modelyje šį laikotarpį siūloma trumpinti. Kad nebūtų piktnaudžiaujama, bus ribojama terminuotų sutarčių trukmė tai pačiam darbui atlikti – 2 metai, jei skirtingi darbai – 5 metai. Jei terminuota sutartis trunka ilgiau nei 2 metai išmokama išeitinė išmoka, ko iki šiol nebuvo.

Vertindama privalumu įvardintą galimybę lengviau kurti savo verslą, nes bus palengvinta administracinė našta verslui, G. Gruzdienė dėstė, kad ir dabar Lietuvoje yra naudojamos modernios technologijos.

„Darbo kodeksas verslo kūrimui turi įtakos, negali sakyti, čia gal ir pliusas, gal ateityje tai bus dar reikšmingiau“, - svarstė ji.

Kalbant apie terminuotas sutartis, G. Gruzdienė dėstė, kad tai yra politinis sprendimas: terminuotos sutartys gali būti sudaromos nuolatinio pobūdžio darbui, tačiau tai turi būti susitarimo kolektyvinėse sutartyse klausimas.

„Pavyzdžiui, šokolado pramonė: mes sutinkame, kad artėjant Kalėdoms, tam pikui būtų priimama papildomų darbuotojų, tarkime, gamybos ir pakavimo sezonui. Tačiau tai turi būti įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje normaliai, aptariami darbai, laikotarpiai ir panašiai. Bet paleisti darbo sutartis kaip terminuotas ir darbo rinka bus labai nestabili. Tai yra padariusi Lenkija ir gailisi, nes nebežino, kaip grįžti, taip, tai yra lankstu, bet nesaugu“.

Penktasis pažadas su naujuoju socialiniu modeliu - geresnės galimybės derinti šeimą ir darbą.

Geresnės galimybės derinti šeimą ir darbą, pasak G. Gruzdienės, yra sveikintinos, bet ir dabar tai buvo nedraudžiama, tačiau net ir paskelbus tokią nuostatą, dar nereiškia, kad ją pavyks įgyvendinti.

„Tai yra gražus lozungas kaip tarybiniais laikais, aišku, derinti yra labai gerai, bet koks turinys, kaip tai padaryti? Jeigu visiems įvesti sumines darbo laiko valandas ir darbo laiką stumdyti, tai jau yra kolektyvinės sutarties dalykas, susitarimai turi būti tarp organizacijų, socialinių partnerių, nes pavienius žmones visada prispaus. Aišku, labai gerai, kai susitarti su darbdaviu pavyksta, tai didžiulis privalumas, kurių Lietuvoje pasitaiko, žmonės gali vaikus pas gydytojus nuvesti, jeigu vaikai serga, dirbti iš namų, tai – labai gerai, bet ir dabar tai yra leidžiama suderinus su darbdaviu. O gamyboje tai padaryti neįmanoma, dirbi pamainą ir viskas“, - kalbėjo G. Gruzdienė.

Šeštasis - labiau apsaugomas žmogus, netenkantis darbo ir bedarbiai.

„Šiuo metu Darbo kodeksas įtvirtinta darbuotojų apsauga realybėje beveik netaikoma – mažiau nei 1 proc. atvejų pritaikomas įspėjimo terminas 2-4 mėn. išmokant 1-6 vidutinius darbo užmokesčius, - dėsto 10-ies punktų rengėjai. - Be to, pusmečio vidutinio darbo užmokesčio išmoką darbuotojas turi teisę gauti tik po 20 metų nepertraukiamo darbo stažo. Rinkoje tokį stažą turinčių darbuotojų skaičius yra labai nedidelis. Be to, išmokos pagal stažą diskriminuoja jaunesnio amžiaus žmones, o tai draudžia Europos direktyva.“

Dėstoma, kad Lietuvoje 93 proc. darbuotojų iš darbo išeina savo prašymų, o dabartinis reguliavimas yra toks, kad darbuotojas nukenčia, užuot gavęs daug, negauna nieko. Siūlomas trumpesnis įspėjimo terminas ir mažesnė, bet garantuota išmoka. Dėl darbuotojų apsaugos G. Gruzdienė pasisakė kritiškai. Ji dėstė, kad Europos Sąjungos direktyvos garantuoja minimalią dirbančiųjų apsaugą, Lietuvoje ji yra geresnė, tad kodėl žmonės savo noru ją turėtų norėti pabloginti, jei ir dabartinės nuostatos saugumo neužtikrina.

„Dabar mes turime geresnes garantijas, bet valdžios priedermė yra padaryti, kad garantijos veiktų. Mes turime pakankamai gerą tvarką ir jeigu atsiras papildomas fondas, iš kurio bus mokamos išmokos atleistiesiems, aišku, puiku, sumažėtų našta verslui. Bet kol kas tai yra tik pažadai, mes nematome, kaip veiks naujasis fondas. Jeigu ten eis „Sodros“ pinigai, iš kur ji gaus pinigų? „Sodra“ jau dabar turi minusą, tai gal sumažės dabartinių pensininkų, ar būsimųjų, pensijos?“, - klausė ji.

Septintasis pažadas - didesni atlyginimai ir mažesnis skurdas, nes padidės Lietuvos verslo konkurencingumas.

Kalbėdama apie didesnius atlyginimus, G. Gruzdienė priminė, kad ir taip Lietuvoje už kvalifikuotą darbą turi būti mokama daugiau, bet to nėra, nes nėra darbo užmokesčio politikos.

Europoje minimalias algas uždirba 2-3 proc. žmonių, o pas mus – 25 proc. Vien dėl to, kad bus parašyta, kad minimalią algą gauna tik nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, algos nepadidės. Puiku, kad bus parašyta dar aiškiau, bet turi atsirasti darbo apmokėjimo sistemos, darbo užmokesčio augimo perspektyvos skalės“, - vardijo G. Gruzdienė.

Aštuntasis – didesnės pensijos, nes siūloma įdiegti automatinį pensijų indeksavimą, susietą su realiomis šalies ekonomikos galimybėmis.

Pensijų indeksavimą G. Gruzdienė įvardijo kaip gerą sprendimą, jei nebus kaitaliojamos pensijų indeksavimo formulės.

Devinta, numatoma geresnė darbuotojų apsauga darbo ginčų atvejais. Skelbiama, kad darbo ginčai, ilgai vykę teismuose bus operatyviai sprendžiami darbo ginčų komisijose. Jos jau pasiteisino kaip labai geras, operatyvus, nebrangus problemos sprendimas – 70 proc. ginčų komisijoms pateiktų ginčų išspręsta, tik apie 2 proc. yra apskundžiama.

„Darbuotojų gynimas yra užtikrinamas ir dabar, darbuotojams turi būti užtikrinamos garantijos“, - rėžė G. Gruzdienė.

Paskutinis – 10-asis punktas – nurodo, kad „modelis rūpinasi visais darbuotojais, profesinės sąjungos atstovauja apie 8 proc. darbuotojų“. Profesinėms sąjungoms 2013 m. priklausė apie 8,3 proc. visų samdomų darbuotojų.

Paskutinį punktą G. Gruzdienė įvertino pateikdama pavyzdį.

„Jeigu Lietuvoje nebūtų profsąjungų, niekas nebūtų sužinojęs, kad už tokį modelį bus balsuojama Seime, ar tai – ne argumentas? Nevyktų derybų, nebūtų Trišalės tarybos. Profsąjungų yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, bet žmonės kitaip elgiasi, jei profsąjunga pakviečia, greitai reaguoja, o Lietuvos žmonėse dar gyvena baimė. Bet be žmonių pasikeitimų nebus, o kai žmonės yra aktyvūs, viskas keičiasi, prisiminkime, kaip buvo Sąjūdžio laikais – pribrendo pokyčiai, žmonės nebegalėjo daugiau taikytis ir viskas pasikeitė. Čia irgi tas pats“, - sakė G. Gruzdienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2080)