Nepaisant tokios padirbinių įvairovės, Lietuvą pasiekiančių klastočių kiekis nuosekliai mažėja. Kita vertus, kartais, norėdami nusipirkti madingą prekę pigiau, o kartais nesąmoningai, vartotojai vis dar įsigyja ne originalią prekę, bet jos klastotę. Vidaus rinkos derinimo tarnybos tyrimo duomenimis, kas dešimtas ES parduodamas drabužis, avalynė ar aksesuaras yra suklastoti.
Klastojami net treniruokliai
JAV įsikūrusios bendrovės „Fitness Anywhere“ gaminami treniruokliai, žymimi prekių ženklu „TRX“ jau kuris laikas užtikrintai skinasi kelią į rinką visame pasaulyje – juos turėjo pastebėti ir sporto klubų lankytojai Lietuvoje. Augant treniruoklio populiarumui, sparčiai daugėja ir jo klastočių.
„Fitness Anywhere“ atstovų teigimu, sukčiai ne tik prekiauja klastotėmis, bet ir nesibodi potencialiems pirkėjams meluoti, kad siūlomi treniruokliai ne tik yra originalūs, bet ir pigesni dėl atgabenimo tiesiai iš gamyklos JAV. Nepaisant to, kad klastotės gali stipriai nesiskirti nuo originalų pagal savo išvaizdą, „Fitness Anywhere“ atstovų teigimu, padirbinius išduoda beveik tris kartus už originalą mažesnė kaina, nekokybiška pakuotė, netvirtos siūlės ar suklijavimas bei intensyvus kvapas.
Sudvejojus treniruoklių kokybe ir įtarus, kad tai galimai yra klastotės, į teismą buvo kreiptasi ir Lietuvoje. Dėl prekybos šių treniruoklių klastotėmis buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, vėliau byla buvo perduota teismui ir kaltinamasis savo kaltę pripažino. Kaltinamajam gresia viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas.
Nors originalių prekių klastojimo faktą įmonė galėtų vertinti kaip treniruoklių populiarumo ir patikimumo pripažinimą, vertėtų susirūpinti – prekių klastotės paprastai neatitinka originalių prekių kokybės, todėl nekokybiškomis klastotėmis gali būti padaryta didelė žala ne tik žmonių sveikatai, bet ir populiarėjančiam prekių ženklui ir jo reputacijai.
Su padirbiniais kovojama griežčiau
Siekiant mažinti sulaikomų prekių, kurios yra pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, kiekį tarptautiniu mastu, nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo daug griežtesnis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo, kuriuo buvo panaikintas anksčiau galiojęs Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003.
Viena iš minėto reglamento naujovių yra naujai įvedama sąvoka – „smulkios siuntos“, t. y. pašto ar kurjerių gabenamos siuntos, kurias sudaro trys arba mažiau vienetų prekių, arba kurių bendras svoris yra mažesnis nei 2 kilogramai. Esant tokiam atvejui, kitaip nei iki šiol, muitinės pareigūnai įpareigojami patys paklausti siuntos deklaranto ar savininko sutikimo dėl prekių sunaikinimo, ir, jei toks sutikimas gaunamas ar gali būti preziumuojamas, patys tiesiogiai, be intelektinės nuosavybės teisių savininko informavimo, gali sunaikinti, kaip įtariama, sulaikytas suklastotas prekes.
Taip pat prekių ženklų savininkai pradėjo aktyviau teikti Muitinės departamentui tiek nacionalinius, tiek ir Europos Bendrijos prašymus taikyti muitinės priežiūros priemones. Šiuose prašymuose prekių ženklų savininkai nurodo visą muitinės pareigūnams reikalingą informaciją dėl prekių klastočių. Yra pateikiamos detalios originalių prekių nuotraukos, jų aprašymas, taip pat nurodoma informacija, iš kokių šalių šios prekės yra importuojamos bei oficialūs originalių prekių prekybininkai. Tokia papildoma ir detali informacija muitinės pareigūnams padeda greičiau ir operatyviau bei kokybiškiau atskirti sulaikytas prekių klastotes nuo originalių prekių.
Suklastotų prekių mažėja
Nepaisant gana plataus padirbinėjamų prekių spektro, klastočių skaičius nuo 2011 m. Lietuvoje pradėjo mažėti. Remiantis Muitinės departamento duomenimis, 2010 m. Lietuvoje buvo sulaikyta 758 tūkst. prekių, kurios, kaip įtariama, buvo pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Tuo tarpu 2011 m. buvo sulaikyti 193 tūkst. prekių, 2012 m. – 137 tūkst., 2013 m. – 59 tūkst., o 2014 m. sulaikytų prekių skaičius sumažėjo dar labiau – iki 21 tūkst.
Toks klastočių sulaikymo sumažėjimas gali būti paaiškinamas tuo, kad šiuo metu dauguma prekių yra siunčiamos labai mažais kiekiais paštu ar per kurjerius. Pagal Muitinės departamento duomenis, 2013 m. buvo užregistruoti 166 sulaikymo atvejai su iš viso 59 tūkst. prekių, o 2014 m. jau buvo net 974 sulaikymo atvejai, tačiau suklastotų prekių kiekis siekė vos 21 tūkst.
Paskutiniu metu Lietuvos muitinėje nebuvo nė vieno išskirtinai didelio klastočių sulaikymo. Vienas iš paskutinių didesnių sulaikymų įvyko 2012 m., kai į Lietuvą buvo bandoma įvežti apie 10 tūkst. žaislų vaikams klastočių, pažymėtų prekių ženklais „Lego“, „Angry Birds“ ir „Transformers“.
Kad klastotės nepatektų į rinką
Paprasčiausias būdas prekių ženklų savininkams apsisaugoti nuo prekių klastočių, patenkančių į Lietuvos teritoriją, yra prašymo taikyti muitinės priežiūros priemones pateikimas Lietuvos Respublikos Muitinės departamentui. Jeigu prekių ženklo savininką domina apsauga tik Lietuvoje, užtenka paduoti nacionalinį muitinės prašymą, bet jei norima platesnės apsaugos, gali būti paduodamas Europos Bendrijos muitinės prašymas – jame galima pasirinkti, kuriose ES valstybėse šis prašymas turėtų galioti.